„Dar niekada negyvenome tokiame informacijos šiukšlyne“, – savo LinkedIn paskyroje rašo žinomas komunikacijos profesionalas. Cituoju, nes ilgai ieškojau sakinio, kuris tiksliai apibūdintų mano jausmą ir žinau, kad jis tikrai nesupyks, jei paplėtosiu mintį.

Dažnai su įvairių sričių žmonėmis kalbamės apie komunikaciją. Sulaukiu klausimų iš verslų savininkų, pramogų industrijos žmonių, kaip reikėtų komunikuoti, kaip vertinu jų turinį. O atsakius, neretai išgirstu frazę: „Ai, bet, Rolanda, gal social medijoje sueis.“

Sueis. Tikrai. Bet kartu tai tarsi sakyti, kad menininkas gali tapyti bet kuo, nes drobė viską išlaikys. Gal ir taip. Bet ar mes dar matome vertę tame, kas tikra, kas turi mintį, stilių, kryptį?

Kokybė šiandien tampa tylia prabanga. Kai viskas aplink šūkauja, tuomet autentiška, apgalvota ir nuosekli komunikacija tampa retenybe.

Dar kartą priminsiu seną gerą tiesą – žmonės perka ne daiktą. Jie perka jausmą. O tai, ko gero, viena svarbiausių tiesų, kurios negalime pamesti kurdami savo komunikaciją. Įsivaizduokite, kad norite parduoti braškes pirmąjį vasaros savaitgalį, tuomet jums užteks gražaus video, nuotraukos arba tiesiog ryškių raidžių prie pardavimų kioskelio su gera kaina. O gal net geros kainos nereikia, jei pasirenkate puikią lokaciją, kur niekas daugiau arti braškių neparduoda. Tai lengva.

Bet dažniausiai, kai planuojame savo komunikaciją, mes esame ne tokioje situacijoje. Mes norime sukurti naują įprotį, pakeisti žmogaus elgseną, atsirasti jo pasirinkimų sąraše arba norime, kad jis už mūsų braškes mokėtų tris kartus daugiau nei už kitas. Štai čia „sueis“ nebepakanka.

Pažvelgus į tą informacijos šiukšlyną giliau, pamatytume, kad jame vis dar yra nuostabių prekės ženklų. Jų komunikacijoje jaučiama kryptis, profesionalumas, nuoseklumas. Svarbu suprasti, kad autentiškumas nėra atsitiktinis dalykas – tai sąmoningai apgalvotas kelias, kuriame svarbi kiekviena detalė.

Neseniai kolegoms rodžiau labai žavų ir brangų prekės ženklą. Ir tai, kad už produktą turėsi sumokėti daugiau, jautėsi nuo pirmų akimirkų – nuo registracijos puslapio, jausmo, lyg priklausai bendruomenei, limituoto leidimo pojūčio. Veikė viskas: vizualinė švara, žodžio taiklumas, nuotraukų kokybė. Kaip dirbanti šioje srityje galiu drąsiai pasakyti, kad čia niekas „nesuėjo“ – buvo dirbama iki smulkiausių detalių.

Taigi, nuo ko pradėti kurti jausmą?

Kurdama bet kokią komunikaciją, pradedu nuo kelių klausimų sau. Pirmiausia, apie ką yra mano prekės ženklas ir kaip turinys tai atspindi. Jei turinys to nerodo, jį keičiu į tokį, kuris siejasi. Atsimenat Vilniuje bėgiojusią mešką ir visus prekės ženklus, kurie bandė ją naudoti? Tai darykit atvirkščiai.

Tada, planuodama turinio vienetus, klausiu savęs, ką žmogus turėtų daryti, pamatęs mano žinutę. Šioje vietoje nereikia galvoti milijono žingsnių į priekį, nes realybėje žmogus, pamatęs vieną žinutę, nebėgs pirkti jūsų naujausios, rinkoje nematytos, „labiausiai balinančios“ dantų pastos. Taip nebūna. Bet galbūt jis pasidomės, o išgirdęs dar kartą – prisimins kažką žinantis.

Kitas žingsnis – nuoseklumas. Visada žiūrėkite į savo komunikaciją kaip į informacinį ratą. Jei nusprendėte kurti tam tikrą jausmą, kurkite jį visose sąveikose su klientu, visuose kontakto taškuose.

Ir dar. Pradėkime nuo savęs. Man vis dar norisi tikėti, kad kūrėjai, kurie įdeda laiko, pastangų ir širdies į kokybę, yra vertinami. O vertinimas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų:

• Nuo to, kam skiriame dėmesį.
• Nuo to, ką laikome kokybišku turiniu.
• Nuo to, kaip vertiname prekės ženklų komunikaciją.
• Nuo to, kuo tikime, kuo dalinamės ir ką perkame.

Tad šį kartą turiu tik vieną patarimą: mažiau „sueis“.

Nes informacijos šiukšlynas niekur nedings. Bet pasirinkimas, ką į jį mesti ir ką iš jo pasiimti, vis dar mūsų rankose.