LiMA svetainė atsinaujino! Pastebėjai sistemos klaidą ar neveikiantį funkcionalumą? Informuok komandą. Link

Informacija

Lietuvos marketingo asociacijos įstatai

I. BENDROJI DALIS   

I.1. Lietuvos marketingo asociacija (toliau įstatuose vadinama „Asociacija“) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, antspaudą bei atsiskaitomąją sąskaitą banke. Asociacijos buveinė keičiama valdybos sprendimu.

I.2. Asociacija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

I.3. Asociacija atsako už savo prievoles jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Asociacija neatsako už jos narių prievoles, o nariai neatsako už Asociacijos prievoles.

I.4. Asociacija yra ne pelno organizacija. Ji negali skirstyti gauto pelno savo nariams.

I.5. Asociacijos pavadinimas: Lietuvos marketingo asociacija; teisinė forma – asociacija.

I.6. Asociacijos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

I.7. Asociacijos veiklos laikotarpis neribotas.

II. PAGRINDINIAI ASOCIACIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

II.1. Asociacijos tikslai:

II.1.1. Asociacija – tai fizinių ir juridinių asmenų savanoriškas susivienijimas, vykdantis Asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas.

II.2. Veiklos tikslai:

II.2.1. Skelbti ir viešinti Lietuvos marketingo asociacijos vardą Lietuvoje ir užsienio šalyse.

II.2.2. Skatinti nuolatinį Asociacijos narių profesinį tobulėjimą ir padėti jiems to siekti per sociacijos įgyvendinamas švietimo ir sertifikavimo veiklas.

II.2.3. Skatinti domėtis ir gilinti žinias marketinge moksleivius, jaunimą ir kitus siekiančius profesinio tobulėjimo marketinge ir padėti jiems to siekti per Asociacijos įgyvendinamas veiklas.

II.2.4. Kurti ir propaguoti marketingo specialistų etikos kodeksą bei profesinio elgesio standartus.

II.2.5. Kurti ir įgyvendinti įvairių lygmenų marketingo specialistų profesinio kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir pripažinimo programas Lietuvos Respublikos bei tarptautiniu mastu.

II.2.6. Konsultuoti reklamos savitvarkos klausimais.

II.2.7. Rengti galiojantiems teisės aktams neprieštaraujančius elgesio (etikos) kodeksus (toliau – kodeksas) ir prižiūrėti, kaip reklaminės veiklos subjektai, prisiėmę kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikosi.

II.2.8. Vienyti Asociacijos narius, skatinti narių tarpusavio bendradarbiavimą, atstovauti narių interesams.

II.2.9. Skatinti tarptautinį marketingo specialistų bendradarbiavimą, palaikyti ir plėsti ryšius su giminingomis užsienio šalių organizacijomis.

II.2.10. Stiprinti marketingo vertės suvokimą versle, viešajame ir valstybiniuose sektoriuose.

 

II.3. Asociacijos funkcijos ir uždaviniai:

II.3.1. Burti marketingo bendruomenę, atstovauti jos interesams.

II.3.2. Teikti ekspertinę nuomonę Lietuvos Respublikos valstybinėms, visuomeninėms ir kitoms institucijoms, vertinant marketingo veiklos atitiktį gerosios praktikos ir etiško marketingo principams.

II.3.3. Ruošti arba dalyvauti ruošiant įstatymų, normatyvinių aktų ar kitų dokumentų, reglamentuojančių marketingo veiklą, projektus, esant poreikiui registruoti lobistinę veiklą.

II.3.4. Teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms dėl teisės aktų, tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuojančių Asociacijos narių veiklą.

II.3.5. Organizuoti mokymų programas, pavienius mokymus ir paskaitas, konferencijas bei kitus su švietimu susijusius renginius marketingo profesionalams bei besidomintiems marketingu.

II.3.6. Organizuoti profesinių pažinčių ir ryšių mezgimo, bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi renginius marketingo srityje.

II.3.7. Organizuoti arba dalyvauti partnerių organizuojamuose profesiniuose pasiekimų konkursuose, konferencijose ir kituose projektuose marketingo srityje.

II.3.8. Deleguoti narius švietėjiškai veiklai ar ekspertinei nuomonei pateikti įvairiuose visuomenės informavimo kanaluose bei žiniasklaidoje, ugdymo, aukštojo mokslo ir studijų institucijose ar kitose švietėjiškose iniciatyvose.

II.3.9. Savarankiškai arba drauge su partneriais atlikti rinkos tyrimus marketingo profesijai aktualiomis temomis, skelbti jų rezultatus visuomenei.

II.3.10. Skatini kitus rinkos dalyvius laikytis etikos, skaidrumo, aiškumo, tinkamumo bei palyginamumo principų, atliekant bet kokius tyrimus, pristatymus ar kitus marketingo veiksmus.

II.3.11. Pasirinktais kanalais ir formomis atlikti švietėjišką gerosios marketingo praktikos veiklą, diegti etiško marketingo principus, stebėti rinką, identifikuoti LiMA Etikos kodekso neatitinkančias veiklas bei taikyti Etikos kodekse numatytas prevencines ar apribojančias priemones fiziniams ar juridiniams nariams neetiškos veiklos atvejais.

II.3.12. Sudaryti sąlygas potencialiems darbdaviams skelbti darbo pasiūlymus LiMA nariams.

II.3.13. Sukurti ir palaikyti informacinę duomenų bazę, kuri palengvintų marketingo specialistų darbą.

II.3.14. Savarankiškai arba drauge su tarptautinėmis institucijomis, kitų šalių asociacijomis bei aukštojo mokslo ir studijų institucijomis diegia profesinius marketingo žinių ir kompetencijų standartus pagal atskiras marketingo sritis bei lygmenis, teikia standartizuotą kvalifikacijos pripažinimą liudijančius diplomus įgyvendinus nustatytus reikalavimus.

II.3.15. Organizuoti veiklas, susijusias su Sertifikuoto marketingo profesionalo (toliau – „SMP“) sertifikatų įgyjimu ir palaikymu.

II.3.16. Atstovauti Asociacijos narių interesams valstybinės valdžios ir valdymo institucijose bei užsienio organizacijose.

II.3.17. Viešinti informaciją apie Asociacijos veiklą.

II.3.18. Teikti kitas funkcijas, kurios neprieštarauja įstatymams, Asociacijos veiklos principams bei šiems įstatams.

II.4. Asociacija, įgyvendindama savo tikslus bei uždavinius, gali vykdyti šią ūkinę komercinę veiklą:

II.4.1. Laikraščių spausdinimas (18.11);

II.4.2. Kitas spausdinimas (18.12);

II.4.3. Parengiamoji spausdinimo ir žiniasklaidos veikla (18.13);

II.4.4. Kita leidyba (18.19);

II.4.5. Įrašytų laikmenų tiražavimas (18.20);

II.4.6. Knygų leidyba (58.11);

II.4.7. Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba (58.12);

II.4.8. Laikraščių leidyba (58.13);

II.4.9. Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba (58.14);

II.4.10. Kita leidyba (58.19);

II.4.11. Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (59.11);

II.4.12. Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas (59.12);

II.4.13. Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas (59.13);

II.4.14. Kino filmų rodymas (59.14);

II.4.15. Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba (59.20);

II.4.16. Radijo programų transliavimas (60.1);

II.4.17. Televizijos programų rengimas ir transliavimas (60.2);

II.4.18. Naujienų agentūrų veikla (63.91);

II.4.19. Kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla (63.99);

II.4.20. Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas (69.10.30);

II.4.21. Konsultacinė verslo ir valdymo veikla (70.22);

II.4.22. Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (72.20);

II.4.23. Reklama (73.1);

II.4.24. Reklamos agentūrų veikla (73.11);

II.4.25. Atstovavimas žiniasklaidoje (73.12);

II.4.26. Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (73.20);

II.4.27. Kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla (74);

II.4.28. Fotografavimo veikla (74.20);

II.4.29. Vertimo raštu ir žodžiu veikla (74.30);

II.4.30. Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (74.90);

II.4.31. Kombinuotųjų įstaigos administracinių paslaugų veikla (82.11);

II.4.32. Fotokopijavimo, dokumentų rengimo ir kita specializuota įstaigai būdingų paslaugų veikla (82.19);

II.4.33. Posėdžių ir verslo renginių organizavimas (82.30);

II.4.34. Kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla (82.99);

II.4.35. Techninis ir profesinis vidurinis mokymas (85.32);

II.4.36. Aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas baigus vidurinę mokyklą (85.41);

II.4.37. Aukštasis (tretinis) mokslas (85.42);

II.4.38. Kultūrinis švietimas (85.52);

II.4.39. Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas (85.59);

II.4.40. Švietimui būdingų paslaugų veikla (85.6);

II.4.41. Kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla (88.99);

II.4.42. Verslininkų ir darbdavių narystės organizacijų veikla (94.11);

II.4.43. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla (94.99).

II.5. Asociacijos teisės ir pareigos:

II.5.1. Įstatuose numatytai veiklai vystyti Asociacija gali:

II.5.1.1. Turėti atsiskaitomąją ir valiutos sąskaitas bankuose;

II.5.1.2. Įstatymų nustatyta tvarka valdyti, naudoti jai priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;

II.5.1.3. Sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

II.5.1.4. Jungtis į asociacijų sąjungą ir išstoti iš jos;

II.5.1.5. Stoti į tarptautines organizacijas;

I.5.1.6. Kurti papildomus darinius Asociacijoje, siekiant efektyvesnio veiklos sričių administravimo;

II.5.1.7. Dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose;

II.5.1.8 Gauti ir teikti paramą.

II.6. Asociacija atlieka buhalterinę apskaitą, teikia finansinę-buhalterinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.

III. ASOCIACIJOS NARIAI. TEISĖS IR PAREIGOS
III.1. Asociacijos narių teisės ir pareigos:

Nariai privalo laikytis Asociacijos įstatų, Asociacijos narių etikos ir gerosios praktikos principų kodekso, profesinio elgesio standartų bei kitų Asociacijos vidaus dokumentų.

III.1.1. Asociacijoje turi būti nuolat atnaujinamas visų jai priklausančių narių sąrašas. Su tokiu sąrašu
turi teisę susipažinti kiekvienas Asociacijos narys. Už sąrašo atnaujinimą atsakingas Asociacijos direktorius.

III.2. Asociacijos narys turi teisę:

III.2.1. Dalyvauti Asociacijos veikloje;

III.2.2. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose Asociacijos narių susirinkimuose;

III.2.3. Rinkti ir būti renkamas į Asociacijos valdymo ir kitas organizacines struktūras. Asociacijos kolegialių valdymo organų nariais gali būti fiziniai asmenys, esantys Asociacijos nariais, ir juridinių asmenų, esančių Asociacijos nariais, pasiūlyti atstovai, patvirtinti valdybos;

III.2.4. LiMA narys turi teisę įgyti Sertifikuoto marketingo profesionalo (SMP) pripažinimą, kuris suteikia sertifikatą ir yra įtvirtinamas kaip papildoma LiMA narystės forma. SMP sertifikatas suteikiamas 3 (trejų) metų laikotarpiui, reikalavimus atitinkančią profesinę kvalifikaciją ir darbinę patirtį turintiems marketingo ir (ar) su tuo susijusiose srityse dirbantiems profesionalams, įsipareigojantiems bent 3 (trejus) metus nuo SMP sertifikato suteikimo dienos palaikyti aukštą marketingo įgūdžių ir žinių lygį bei laiku mokėti nustatytą Asociacijos nario ir SMP nario mokestį. SMP reikalavimai atitinka Europos marketingo konfederacijos (EMC) nustatytus kriterijus sertifikatui gauti, SMP sertifikato teikimo tvarką Lietuvoje tvirtina Valdyba.

III.2.5. Susipažinti su Asociacijos dokumentais ir gauti visą su jos veikla susijusią informaciją;

III.2.6. Laikinai sustabdyti narystę Asociacijoje;

III.2.7. Išstoti iš Asociacijos;

III.2.8. Jeigu nario teisės ar teisėti interesai Asociacijoje yra pažeidžiami – ginti juos teismine tvarka.

III.3. Asociacijos narys turi šias pareigas:

III.3.1. Laikytis Asociacijos įstatų;

III.3.2. Laikytis Asociacijos narių etikos ir gerosios praktikos principų kodekso, profesinio elgesio standartų;

III.3.3. Neturėti jokių bendradarbiavimo sąsajų su teroristinėmis valstybėmis ir (ar) valstybėmis agresorėmis susijusiomis organizacijomis, verslo įmonėmis ar su tokiomis organizacijomis ir (ar) verslo įmonėmis susijusiais asmenimis, palaikančiais nusikaltimus karui ir (ar) žmogiškumui, ar vykdančiais bet kokią kitą nusikalstamą veiklą. Išimtis gali būti taikoma minėtų valstybių pilietinėms organizacijoms, propaguojančioms demokratines ir (ar) kitas, Asociacijai neprieštaraujančias vertybes. Asociacija turi teisę prašyti pateikti tokių santykių nebuvimo patvirtinimą raštu.

III.3.4. Vykdyti visuotinio Asociacijos narių susirinkimo ir valdymo organų sprendimus;

III.3.5. Laiku mokėti metinį nario mokestį;

III.3.6. Vykdyti Asociacijos narių tarpusavio susitarimus ir įsipareigojimus.

III.4. Priėmimo į Asociacijos narius tvarka:

III.4.1. Asociacijos nariu gali būti fizinis asmuo, turintis bakalauro ar jam prilygintą išsilavinimą programoje, apimančioje marketingo discipliną, arba įstojimo į Asociaciją metu dirbantis su marketingu susijusiose srityse, arba turintis reikšmingos darbinės patirties su marketingu susijusiose srityse. Fizinis asmuo, norintis tapti Asociacijos nariu, turi užpildyti stojimo anketą, gauti valdybos patvirtinimą ir sumokėti stojimo bei metinį nario mokesčius. Šiuos mokesčius už fizinį asmenį gali sumokėti juridinis asmuo, mokėjimo dokumentuose nurodęs atitinkamą mokėjimo pagrindą.

III.4.2. Fizinis asmuo, esantis LiMA nariu ir norintis tapti Sertifikuotu marketingo profesionalu (SMP) ir įgyti SMP narystę, turi užpildyti SMP paraiškos anketą, atitikti nustatytus reikalavimus ir gavus Asociacijos patvirtinimą dėl SMP sertifikato suteikimo, sumokėti SMP nario metinį mokestį. SMP metinis mokestis už fizinį asmenį gali būti sumokamas juridinio asmens, mokėjimo dokumentuose nurodant, kad mokama už atitinkamą asmenį.

III.4.3. Asociacijos nariu gali būti juridinis asmuo, kuris siekia kelti marketingo kompetencijas organizacijoje, kurio veikla atitinka LiMA veiklos kryptis ir vertybes bei kuris įsipareigoja laikytis Asociacijos etikos ir gerosios praktikos principų kodekso. Juridinis asmuo, norintis tapti asociacijos nariu, turi užpildyti stojimo anketą, gauti valdybos patvirtinimą ir sumokėti stojimo bei metinį nario mokesčius.

III.4.4. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Asociacijos nariai. Asociacijos organuose nariai dalyvauja asmeniškai (fizinis asmuo – asmeniškai, juridinis asmuo – per vienasmenį valdymo organą ar bet kokio kito organo narį ar dalyvį, jei tokios jų atstovavimo teisės ir pareigos nustatytos teisės aktuose ar tokių juridinių asmenų steigimo dokumentuose) arba įgalioja kitą asmenį, arba sudaro su juo balsavimo teisių perleidimo sutartį.

III.4.5. Asociacijos narys – juridinis asmuo – pagal savo mokamą metinį nario mokesčio dydį gali papildomai deleguoti tam tikrą skaičių savo darbuotojų dalyvauti Asociacijos renginiuose. Visuotiniame narių susirinkime tokie asmenys balso teisės neturi.

III.5. Garbės nariai: 

III.5.1. Asociacija gali turėti garbės narių.

III.5.2. Garbės nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

III.5.3. Garbės nario statusas suteikiamas visuotinio narių susirinkimo sprendimu išskirtiniais atvejais už ypatingus nuopelnus Asociacijai arba aktyvią veiklą Lietuvos marketingo bendruomenės labui.

III.5.4. Asociacijos garbės nariai gali dalyvauti Asociacijos veikloje nemokėdami nario mokesčio.

III.5.5. Jei Garbės narys nesilaiko Asociacijos etikos ir gerosios praktikos principų kodekso ar profesinio elgesio standartų, Valdyba turi teisę sustabdyti Garbės nario statusą iki artimiausio Visuotinio narių susirinkimo. Esant teisėtam pagrindui, garbės nario statusas gali būti panaikintas visuotinio narių susirinkimo sprendimu.

III.5.6. Garbės narys turi teisę bet kada nutraukti Garbės nario statusą ir išstoti iš Asociacijos apie tai prieš 7 (septynias) dienas informavus Asociaciją raštu. Asociacijos direktorius, nuo Garbės nario pranešimo apie išstojimą gavimo, nedelsiant, bet neilgiau kaip per 7 (septynias) dienas išbraukia tokį narį iš Asociacijos narių sąrašo.

III.6. Narystės sustabdymo Asociacijoje tvarka:

III.6.1. Asociacijos narys, fizinis asmuo, norintis laikinai sustabdyti narystę Asociacijoje, Asociacijos valdybai turi pateikti pagrįstą prašymą laikinai sustabdyti narystę, nurodant svarbias sustabdymo priežastis (motinystės atostogų, laikino išvykimo į užsienį ar kitais atvejais).

III.6.2. Valdyba turi teisę patvirtinti arba atmesti pateiktą prašymą. Patenkinus pateiktą prašymą, narystė Asociacijoje sustabdoma iki kol bus gautas Asociacijos nario, fizinio asmens, prašymas narystę atnaujinti, bet ne trumpiau nei 1 (vieneriems) ir ne ilgiau nei 2 (dvejiems) metams nuo valdybos sprendimo priėmimo dienos. Suėjus 2 (dvejų) metų laikotarpiui, narystė automatiškai nutrūksta.

III.6.3. Narystė Asociacijoje taip pat gali būti stabdoma Valdybos sprendimu, esant nustatytiems Asociacijos įstatų, Asociacijos narių etikos ir gerosios praktikos principų kodekso, profesinio elgesio standartų nuostatų ar kitiems šiuose aktuose neaptartiems, pažeidimams. Dėl narystės stabdymo laikotarpio, Valdyba pasilieka teisę spręsti kiekvienu atveju atskirai, pagal nustatyto pažeidimo pobūdį ir mastą.

III.6.4. Asociacijos direktorius, gavęs Asociacijos valdybos sprendimą dėl laikino narystės sustabdymo, pažymi apie tokį faktą Asociacijos narių sąraše. Sustabdęs narystę Asociacijos narys narystės sustabdymo laikotarpiu neskaičiuojamas į bendrą Asociacijos narių skaičių. Narys, papildomai užimantis Asociacijos valdymo ir (ar) darbo grupės nario pareigas, taip pat visa apimtimi netenka gautų įgaliojimų, ne trumpesniam nei narystės sustabdymo laikotarpiui.

III.7. Išstojimo iš Asociacijos narių tvarka:

III.7.1. Asociacijos narys turi teisę bet kada išstoti iš Asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai, nario mokesčiai ar kitaip Asociacijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas nėra grąžinami.

III.7.2. Asociacijos direktorius, gavęs Asociacijos nario pranešimą apie išstojimą, nedelsiant, bet neilgiau kaip per 7 (septynias) dienas išbraukia tokį narį iš Asociacijos narių sąrašo.

III.8. Pašalinimo iš Asociacijos narių tvarka. Narystės pasibaigimas:

III.8.1. Asociacijos narys už Asociacijos įstatų, Asociacijos narių etikos ir gerosios praktikos principų kodekso, profesinio elgesio standartų nuostatų pažeidimą iš Asociacijos narių gali būti pašalintas visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu. Asociacijos direktorius, gavęs visuotinio narių susirinkimo ar valdybos sprendimą dėl nario pašalinimo, nedelsiant išbraukia tokį narį iš Asociacijos narių sąrašo.

III.8.2. Asociacijos narys iš Asociacijos gali būti pašalintas ir kitais, Asociacijos įstatuose nenustatytais atvejais, kai dėl Asociacijos nario neteisėtų veiksmų nustatomas teisėtas pagrindas pašalinimui.

III.8.3. Narystė asociacijoje automatiškai pasibaigia nesant visuotinio narių susirinkimo ar valdybos sprendimo, jei narys nustatyta tvarka nesumoka metinio nario mokesčio, taip pat nariui nepateikus prašymo atnaujinti narystę per šių įstatų 4.2 straipsnyje numatytą nario pasirinktą terminą, kuomet narystė buvo laikinai sustabdyta.

III.9. Stojamųjų įnašų ir nario mokesčio mokėjimo tvarka:

III.9.1. Asociacijos narių stojamųjų įnašų ir metinį nario bei papildomos SMP narystės mokesčio dydį nustato visuotinis narių susirinkimas.

III.9.2. Asociacijos narys – juridinis asmuo – turi teisę sumokėti stojamąjį bei nario mokesčius ir už kitus Asociacijos narius – fizinius ar juridinius asmenis.

IV. ASOCIACIJOS ORGANAI

IV.1. Aukščiausias Asociacijos organas yra visuotinis narių susirinkimas. Asociacijoje taip pat sudaromi du valdymo organai – valdyba ir direktorius.

IV.2. Visuotinis narių susirinkimas (toliau – „Susirinkimas“):

IV.2.1. Susirinkimo kompetencijai priklauso:

IV.2.1.1. Priimti, keisti ir papildyti įstatus;

IV.2.1.2. Nustatyti Asociacijos tikslus ir pagrindinius uždavinius;

IV.2.1.3. Rinkti Asociacijos valdybos narius ir juos atšaukti;

IV.2.1.4. Tvirtinti Asociacijos metinę finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitą;

IV.2.1.5. Nustatyti stojamųjų, kasmetinių nario ir papildomos SMP narystės mokesčių dydį bei mokėjimo tvarką;

IV.2.1.6. Priimti sprendimus reorganizuoti ar likviduoti Asociaciją;

IV.2.1.7. Priimti sprendimus dėl garbės nario statuso paskelbimo ar atšaukimo;

IV.2.1.8. Spręsti kitus taikomais teisės aktais Susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

IV.2.2. Susirinkimas turi būti sušauktas bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo Asociacijos finansinių metų pabaigos. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/10 visų Asociacijos narių arba Valdyba jos priimtu nutarimu. Susirinkimas gali būti šaukiamas ir teismo sprendimu įstatymų numatytais atvejais.

IV.2.3. Asociacijos nariai turi būti informuojami apie Susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų iki Susirinkimo pradžios. Papildomi klausimai į darbotvarkę gali būti įtraukiami ar darbotvarkė keičiama likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki Susirinkimo dienos.

IV.2.4. Susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 visų Asociacijos narių.

IV.2.5. Susirinkimo sprendimas, išskyrus šios dalies IV.2.1.1 ir IV.2.1.6 punktuose nurodytus sprendimus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau Susirinkime dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Šios dalies IV.2.1.1 ir IV.2.1.6 punktuose nurodytiems Susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 Susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų. Kiekvienas narys, dalyvaujantis susirinkime, balsuojant turi vieną sprendžiamąjį balsą, išskyrus kai renkami valdybos nariai.

IV.2.6. Jeigu Susirinkime nėra kvorumo, ne vėliau kaip per mėnesį turi  būti sušauktas pakartotinis Susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus.

IV.3. Valdyba:

IV.3.1. Valdyba yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, kurį sudaro 7 (septyni) nariai.

IV.3.2. Valdybos narius renka visuotinis susirinkimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Renkant valdybos narius, kiekvienas balso teisę turintis Asociacijos narys reitinguoja kandidatų skaičių, lygų renkamų Valdybos narių skaičiui, regreso tvarka (t.y., nuo aukščiausios iki žemiausios reitingo vietos). Aukščiausioje reitingo vietoje esančiam kandidatui skiriama tiek balsų, kiek yra reitingo vietų, kitose reitingo vietose esantiems kandidatams skiriama atitinkamai po vieną balsą mažiau. Į reitingą nepatekę kandidatai gauna nulį balsų. Valdybos nariais išrenkami daugiausiai balų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių vienodą balsų skaičių, yra daugiau negu laisvų vietų valdyboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kurio metu balso teisę turintys Asociacijos nariai turi galimybę balsuoti tik už vieną iš kandidatų, kurie surinko vienodą balsų skaičių.

IV.3.3. Valdybos narių įgaliojimų suteikimas, veikimas ir jų praradimas:

IV.3.3.1. Valdybos narių įgaliojimai galioja iki kadencijos pabaigos, bet ne ilgiau nei iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio Susirinkimo.

IV.3.3.2. Valdybos narys gali atsistatydinti iš valdybos, apie tai raštu informavęs valdybos pirmininką prieš septynias dienas. Jei atsistatydina valdybos pirmininkas, jis apie tai prieš 7 (septynias) dienas raštu informuoja Asociacijos direktorių.

IV.3.3.3. Valdybos narys gali būti atšaukiamas iš valdybos Susirinkimo sprendimu.

IV.3.3.4. Jei valdybos narys pašalinamas iš Asociacijos narių, jis atšaukiamas ir iš valdybos.

IV.3.3.5. Valdybos nariui atsistatydinus ar iš valdybos atšaukus, jo vietą užima paskutiniame Susirinkime, kuriame buvo renkama valdyba, daugiausiai balsų surinkęs, tačiau į valdybos narių imtį nepatekęs kandidatas. Šiam atsisakius arba neišreiškus sutikimo per septynias dienas, laisva valdybos nario vieta siūloma kitiems paskutiniame Susirinkime, kuriame buvo renkama valdyba, daugiausiai balsų surinkusiems, tačiau į valdybos narių imtį nepatekusiems kandidatams regresine eile. Kandidatas, surinkęs nulį balsų, į valdybos narius pretenduoti negali. Jei paskutinio Susirinkimo metu neišrinktų valdybos narių nebuvo, į laisvą valdybos nario vietą siūlomas naujas narys ar nariai, dėl jų balsuojama Susirinkimo metu.

IV.3.4. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Tas pats asmuo valdybos pirmininku gali būti išrenkamas neribotam kadencijų skaičiui.

IV.3.5. Valdybos nariai valdyboje dirba be atlygio.

IV.3.6. Valdyba: 

IV.3.6.1. Nustato Asociacijos veiklos strategiją ir programą;

IV.3.6.2. Nustato Asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

IV.3.6.3. Skiria direktorių, nustato jam atlyginimą (jeigu su juo sudaroma darbo sutartis), skatina jį ir skiria nuobaudas, atšaukia jį iš pareigų;

IV.3.6.4. Priima sprendimą dėl kito ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens steigimo, dėl tapimo kitų ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyviu.

IV.3.6.5. Priima sprendimą dėl filialo ar atstovybės steigimo, tvirtina jų nuostatus, skiria ir atleidžia jų vadovus ir nustato jų pareiginius atlyginimus (jei su jais sudaroma darbo sutartis);

IV.3.6.6. Priima sprendimą dėl regioninių tarybų rinkimų tvarkos ir nuostatų. Kartu su Direktoriumi formuoja ir kontroliuoja regionų valdybų veiklą, tvirtina jų nuostatus;

IV.3.6.7. Skirsto Asociacijos lėšas;

IV.3.6.8. Sprendžia Susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;

IV.3.6.9. Tvirtina į Asociaciją stojančių narių kandidatūras, laikino narystės sustabdymo ir atnaujinimo klausimus;

IV.3.6.10. Priima sprendimą dėl Asociacijos buveinės keitimo;

IV.3.6.11. Formuoja ir kontroliuoja komitetų veiklą, tvirtina jų nuostatus;

IV.3.6.12. Sprendžia kitus taikomais teisės aktais valdybos kompetencijai priskirtus klausimus;

IV.3.6.13. Priima sprendimus steigti Asociacijai priklausančius juridinius asmenis ar tapti tokių juridinių asmenų dalyviu;

IV.3.6.14. Priima sprendimus dėl stojimo į tarptautines organizacijas.

IV.3.7. Valdyba priima sprendimus posėdžiuose. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas, Asociacijos direktorius arba ne mažiau kaip 2 (du) valdybos nariai. Valdybos posėdžiuose pirmininkauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininko pavedimu valdybos posėdžius organizuoja direktorius. Apie valdybos posėdį valdybos nariams turi būti pranešta raštu (laišku, faksu arba el. paštu) nurodant posėdžio datą, vietą laiką ir darbotvarkę, ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas iki posėdžio dienos. Jeigu visi valdybos nariai raštu (laišku, faksu arba el. paštu) išreiškia savo sutikimą, šioje dalyje nustatyto termino galima nesilaikyti.

IV.3.8. Valdybos posėdžiai laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja daugiau kaip ½ narių. Valdybos nutarimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau valdybos narių balsų „už“ nei „prieš“. Valdybos nariai balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais valdybos nariais. Valdybos nariai turi lygias balso teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

IV.3.9. Valdyba turi teisę organizuoti posėdžius, o jos nariai turi teisę balsuoti naudodamiesi telekomunikacinėmis priemonėmis. Valdybos nariai sprendimus gali priimti apklausos būdu raštu. Užpildytas balsavimo biuletenis laikomas teisėtu ir valdybos nario balsai į kvorumą skaičiuojami, kai tokio biuletenio originalas pateikiamas valdybai iki valdybos posėdžio.

IV.3.10. Visi valdybos posėdžiai protokoluojami.

IV.3.11. Valdybos nariai už savo veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

IV.4. Direktorius: 

IV.4.1. Asociacijos veiklą organizuoja ir jai vadovauja vienasmenis valdymo organas – direktorius. Direktoriumi negali būti asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka draudžiama eiti šias pareigas.

IV.4.2. Direktorių skiria, atšaukia bei jam atlyginimą nustato Asociacijos valdyba, kuri taip pat tvirtina jo pareiginius nuostatus, skiria paskatinimus bei nuobaudas.

IV.4.3. Su direktoriumi gali būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartį (jei ji sudaroma) su direktoriumi Asociacijos vardu pasirašo valdybos pirmininkas. Valdybai priėmus sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų, darbo sutartis su juo nutraukiama.

IV.4.4. Savo veikloje direktorius vadovaujasi Asociacijos įstatais, vidaus dokumentais, pareiginiais nuostatais taip pat įstatymais bei kitais teisės aktais.

IV.4.5. Direktorius organizuoja operatyvią Asociacijos veiklą, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina bei skiria jiems nuobaudas.

IV.4.6. Direktorius veikia Asociacijos vardu – Asociacijos vardu sudaro sandorius bei atstovauja Asociacijos interesams Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijose, teismuose, arbitraže bei santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

IV.4.7. Direktorius yra atsakingas už:

IV.4.7.1. Asociacijos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą;

IV.4.7.2. Metinės finansinės atskaitomybės ir veiklos ataskaitos rengimą, jų pateikimą valdybai ir Susirinkimui;

IV.4.7.3. Susirinkimų organizavimą;

IV.4.7.4. Informacijos ir dokumentų teikimą Susirinkimui ir valdybai;

IV.4.7.5. Asociacijos dokumentų ir duomenų teikimą juridinių asmenų registrui;

IV.4.7.6. Viešą informacijos skelbimą įstatymų numatyta tvarka;

IV.4.7.7. Informacijos teikimą Asociacijos nariams;

IV.4.7.8. Narių sąrašo sudarymą bei atnaujinimą;

IV.4.7.9. Kitų Susirinkimo ir/ar valdybos pavestų funkcijų vykdymą;

IV.4.7.10. Savo, kaip direktoriaus, pareigų, numatytų taikomuose teisės aktuose, šiuose įstatuose bei pareiginiuose nuostatuose, vykdymą.

IV.4.7.11. Direktorius už savo veiksmus atsako įstatymuose nustatyta tvarka.

IV.4.8. Direktorius kasmet, bet ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo Asociacijos finansinių metų pabaigos, tačiau bet kuriuo atveju iki eilinio Susirinkimo, turi parengti ir pateikti valdybai susipažinti bei susirinkimui patvirtinti praėjusių metų Asociacijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša, joje turi būti nurodyta:

IV.4.8.1. Informacija apie Asociacijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;

IV.4.8.2. Asociacijos narių skaičius finansinių metų pabaigoje;

IV.4.8.3. Asociacijos metinė finansinė atskaitomybė;

IV.4.8.4. Samdomų Asociacijos darbuotojų skaičius finansinių metų pabaigoje;

IV.4.8.5. Kita informacija, kurią nustato Susirinkimas.

IV.5. Regioninės tarybos:

IV.5.1. Regioninės tarybos veikia prie Valdybos, jos pavedimu ir yra jai atskaitingos.

IV.5.2. Regioninių tarybų veiklos sritį, užduotis, veikimo laikotarpį, narių skaičių ir sudėtį, pirmininką, atsakomybės ir atskaitomybės principus bei įgaliojimus tvirtina Valdyba. Direktorius iš savo administracijos narių skiria regioninių tarybų veiklą koordinuojantį darbuotoją.

IV.5.3. Regioninės tarybos turi teises veikti Asociacijos vardu tik gavus Valdybos arba Asociacijos direktoriaus sutikimą.

IV.5.4. Regioninės tarybos neturi teisės sudaryti jokių sandorių Asociacijos vardu.

IV.6. Komitetai:

IV.6.1. Komitetai yra darbo grupės, sudaromi konkrečių užduočių vykdymui ir veikiantys prie Valdybos, jos pavedimu ir jai atskaitingi.

IV.6.2. Komitetų veiklos sritį, užduotis, veikimo laikotarpį, narių skaičių ir vardinę sudėtį, pirmininką, atsakomybės ir atskaitomybės principus, įgaliojimus tvirtina Valdyba. Iš savo narių Valdyba skiria kiekvieno komiteto veiklą kontroliuojantį narį, esant reikalui, tvirtina komiteto nuostatus.

IV.6.3. Komitetų veikloje gali dalyvauti ir ne Asociacijos nariai.

IV.6.4. Komitetai turi teisę savo kompetencijos ir įgaliojimų ribose veikti Asociacijos vardu tik gavus Valdybos sutikimą;

IV.6.5. Komitetai neturi teisės sudaryti jokių sandorių Asociacijos vardu.

IV.7. Reklamos savitvarkos institucija- Lietuvos reklamos standartų biuras

IV.7.1. Lietuvos reklamos standartų biuras, savanoriškais pagrindais veikianti prie Lietuvos marketingo asociacijos,yra atskira, nepriklausoma reklamos savitvarkos institucija grindžiama teisingumo, viešumo, objektyvumo, teisėtumo, etiškos reklamos, reklaminės veiklos subjektų nediskriminavimo ir atvirumo principais.

IV.7.2. Reklamos savitvarkos institucija turi teisę rengti ir tvirtinti galiojantiems teisės aktams neprieštaraujančius elgesio (etikos) kodeksus (toliau – kodeksas) ir prižiūrėti, kaip reklaminės veiklos subjektai, prisiėmę kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikosi.

IV.7.3. Reklamos savitvarkos institucija informuoja priežiūros institucijas apie kodeksų patvirtinimą, nurodo savo duomenis ryšiui palaikyti ir interneto svetainės adresą.

IV.7.4. Reklamos savitvarkos institucijos Prezidiumą renka ir tvirtina LIMA valdyba 3 metų kadencijai.

IV.8. Lietuvos reklamos standartų biuro Prezidiumas:

IV.8.1. Prezidiumas yra kolegialus Lietuvos reklamos standartų biuro valdymo organas, kurį sudaro 5 (penki) nariai iš penkių ekspertinių sričių: marketingo ekspertas praktikas arba akademikas, reklamos teisės ekspertas, semiotikos ekspertas, reklamos ekspertas ir žiniasklaidos ekspertas.

IV.8.2. Lietuvos reklamos standartų biuro Prezidiumas išrenkamas LiMA valdybos susirinkimo metu balsų dauguma. LiMA valdyba balsuoja už kiekvieną kandidatą pagal ekspertinę sritį, Jei pateikus kandidatūrą, ji nesurenka balsų daugumos, siūlomas papildomas kandidatas, o jei kito kandidato iš pateiktos ekspertinės grupės nėra, kandidatų siūlymo ir balsavimo procesas perkeliamas kitam susirinkimui.

IV.8.3. Prezidiumo narių įgaliojimų suteikimas, veikimas ir jų praradimas:

IV.8.3.1. Prezidiumo narių įgaliojimai galioja iki kadencijos pabaigos, bet ne ilgiau nei iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio Susirinkimo.

IV.8.3.2. Prezidiumo narys gali atsistatydinti iš prezidiumo, apie tai raštu informavęs LiMA valdybą prieš septynias dienas.

IV.8.3.3. Prezidiumo narys gali būti atšaukiamas iš prezidiumo LiMA valdybos sprendimu.

IV.8.3.4. Prezidiumo nariui atsistatydinus ar iš prezidiumo atšaukus, į laisvą prezidiumo nario vietą siūlomas naujas narys ar nariai pagal ekspertinę sritį, kurią turės atstovavo atsistatydinęs ar atšauktas prezidiumo narys, dėl jų balsuojama Valdybos susirinkimo metu.

IV.8.4. Prezidiumas: 

IV.8.4.1. nustato Lietuvos reklamos standartų biuro veiklos strategiją ir programą;

IV.8.4.2. nustato Lietuvos reklamos standartų biuro valdymo struktūrą;

IV.8.4.3. formuoja ir kontroliuoja Ekspertų komisijos veiklą, tvirtina jų nuostatus;

IV.8.4.4. tvirtina Ekspertų komisijos kandidatūras;

IV.8.4.5. sprendžia kitus taikomais teisės aktais valdybos kompetencijai priskirtus klausimus;

IV.8.5. Prezidiumo veikloje gali dalyvauti ir ne Asociacijos nariai

IV.8.6. Prezidiumo nariai turi laikytis objektyvumo ir nešališkumo principų.

IV.8.7. Prezidiumo nariai už savo veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

IV.8.8. Ekspertų komisija:

IV.8.9. Reklamos savitvarkos institucija turi turėti kolegialų organą – Ekspertų komisiją, nagrinėjantį reklamos pažeidimus ir priimantį sprendimus dėl šių pažeidimų. Kolegialus organas dirba pagal reklamos savitvarkos institucijos patvirtintą darbo reglamentą.

IV.8.10. Kolegialaus organo – Komisijos veiklos sritį, darbo reglamentą, veikimo laikotarpį, narių skaičių ir vardinę sudėtį, atsakomybės ir atskaitomybės principus, komiteto nuostatus ir įgaliojimus tvirtina Lietuvos reklamos standartų biuro Prezidiumas.

IV.8.11. Komisijos narys nebūtinai turi būti LiMA narys, jis turi laikytis objektyvumo ir nešališkumo principų.

IV.8.12. Ekspertų komisijos veikloje gali dalyvauti ir ne Asociacijos nariai.

IV.8.13. Ekspertų komisijos nariai turi laikytis objektyvumo ir nešališkumo principų.

V. KITOS NUOSTATOS   

V.1. Filialų bei atstovybių ar organizacijų steigimo bei likvidavimo tvarka:

V.1.1. Asociacija turi teisę steigti kitus ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis. Sprendimus steigti ar likviduoti kitus ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis priima valdyba. Valdyba taip pat tvirtina jų nuostatus, skiria ir atleidžia jų vadovus ir nustato jų pareiginius atlyginimus (jei su jais sudaroma darbo sutartis).

V.1.2. Asociacija turi teisę steigti filialus ir atstovybe. Sprendimus steigti ar likviduoti filialus ar atstovybes priima valdyba. Valdyba taip pat tvirtina filialų ar atstovybių nuostatus, skiria ir atleidžia jų vadovus ir nustato jų pareiginius atlyginimus (jei su jais sudaroma darbo sutartis).

V.2. Turto bei lėšų šaltiniai, jų naudojimo tvarka:

V.2.1. Asociacijai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, transporto priemonės, įrengimai ir kitas jos įstatuose numatytai veiklai reikalingas turtas, įsigytas iš teisėtų lėšų šaltinių.

V.2.2. Asociacijos pajamų šaltiniai:

V.2.2.1. Narių stojamieji įnašai, kasmetiniai narių mokesčiai ir tiksliniai įnašai;

V.2.2.2. Valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;

V.2.2.3. Fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

V.2.2.4. Palikimai, pagal testamentą tenkantys Asociacijai;

V.2.2.5. Asociacijos įsteigtų ribotos atsakomybės įmonių pelnas;

V.2.2.6. Kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas;

V.2.2.7. Parama, skiriama pagal taikomų teisės aktų reikalavimus;

V.2.2.8. Pajamos iš įstatymais nedraudžiamos ūkinės komercinės veiklos, kuri neprieštarauja šiems įstatams bei veiklos tikslams ir yra reikalinga Asociacijos tikslams pasiekti.

V.2.3. Asociacijai leidžiama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti šiuose įstatuose nustatytus veiklos tikslus.

V.3. Finansinės veiklos kontrolė:

V.3.1. Asociacijos finansinės veiklos kontrolė atliekama audito būdu. Auditas inicijuojamas nusprendus valdybai, arba Susirinkimui, bet ne rečiau nei kas 5 (penkis) metus. Audito paslaugos teikėją, už audito paslaugas mokamą kainą bei audito apimtį nustato Valdyba. Auditas atliekamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

V.4. Asociacijos reorganizavimas ar likvidavimas:

V.4.1. Sprendimą dėl Asociacijos reorganizavimo ar likvidavimo priima Susirinkimas. Asociacijos reorganizavimas ar likvidavimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.

V.5. Dokumentų ir kitos informacijos pateikimo nariams tvarka:

V.5.1. Nariui raštu pareikalavus, Asociacija ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti nariui galimybę susipažinti su Asociacijos dokumentais ir jos turima informacija.

V.6. Asociacijos pranešimų skelbimo tvarka:

V.6.1. Asociacijos pranešimai, kurie pagal taikomus įstatymus ir (ar) šiuos įstatus turi būti paskelbti viešai, skelbiami Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje. Tais atvejais, kai dėl techninių kliūčių pranešimų tokiame leidinyje paskelbti neįmanoma, pranešimai skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas“. Jeigu taikomuose įstatymuose ir (ar) šiuose įstatuose nenustatyta kitaip, kiti pranešimai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroniniu paštu, arba Asociacijos elektroniniame forume arba intranete, prie kurių prieigą turi kiekvienas Asociacijos narys.

V.7. Baigiamosios nuostatos:

V.7.1. Asociacijos įstatų keitimo tvarka nesiskiria nuo įstatų keitimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme.

V.7.2. Įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre dienos.

V.7.3. Įstatai pasirašyti 2024 m. kovo mėn. 15 d. trimis egzemplioriais.

Lietuvos marketingo asociacijos narių etikos ir gerosios praktikos principų kodeksas

Preambulė

 

Lietuvos marketingo asociacijos (toliau – LiMA) nariai,

siekdami įdiegti ir palaikyti aukštus Lietuvoje taikomo marketingo standartus;

stiprindami savitvarką marketingo praktikoje, saugodami profesijos garbę ir prestižą;

skatindami rinkos dalyvius laikytis skaidrumo, aiškumo, tinkamumo ir palyginamumo principų atliekant bet kokius tyrimus ar pristatymus;

populiarindami marketingą kaip visumą verslo praktikų, kuriančių ir palaikančių pridedamąją vertę ir skatinančių ryšį su vartotojais, klientais, partneriais ir visuomene plačiąja prasme;

suvokdami savo darbe naudojamų priemonių paveikumą ir jausdami atsakomybę visuomenei,

priima šį Lietuvos marketingo asociacijos narių etikos ir gerosios praktikos principų kodeksą (toliau – šis kodeksas) ir įsipareigoja jo laikytis.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. LiMA – tai fizinių ir juridinių asmenų savanoriškas susivienijimas, vykdantis LiMA narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinių tyrimų uždavinius ir funkcijas. LiMA tikslas nėra pelno siekimas.

2. Šis kodeksas yra pagrįstas LiMA misija ir vertybėmis. Jo tikslas – nustatyti bendruosius etikos principus, kuriais savo profesinėje veikloje vadovautųsi LiMA nariai.

3. Šis kodeksas yra priimtas LiMA visuotiniame narių susirinkime laisva valia daugumos balsais ir yra privalomas visiems LiMA nariams be išimčių.

4. Šio kodekso nuostatos LiMA nariams privalomos tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems teisės aktams.

5. Visi Lietuvos marketingo praktikai yra kviečiami profesinėje veikloje laikytis šio kodekso nuostatų.

 

II. LiMA NARIŲ VERTYBĖS

 

6. LiMA narys profesinėje veikloje vadovaujasi šiomis pamatinėmis vertybėmis:

6.1.   profesionalumu;

6.2.   pagarba;

6.3.  atvirumu ir skaidrumu;

6.4.   sąžiningumu;

6.5.   teisingumu ir aiškumu.

7. LiMA nariai gerbia žmogų, jo teises ir laisves, visuomenę, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų nurodymų, LiMA įstatų ir šio kodekso nuostatų.

8. Visi LiMA nariai yra lygūs, neatsižvelgiant į jų atstovaujamos įmonės dydį, pareigas, disponuojamus išteklius.

 

III. PROFESINĖ ETIKA IR KOMPETENCIJA

 

9. Marketingo specialisto pagrindinė profesinė pareiga – kurti efektyvų ryšį su vartotoju ir padėti jam tenkinti savo poreikius.

10. Marketingo specialistas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančiais profesinę sritį ir ūkio šakos specifiką reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais.

11. Marketingo specialistai yra atsakingi už jų marketingo komunikacijos turinį ir tiekėjų bei reklamos agentūrų veiksmus, kai jie yra padaromi vykdant jų nurodymus (komunikaciją). Šis teiginys yra taikomas ir tada, kai tiekėjai ar reklamos agentūros nepriklauso LiMA ar nėra atstovaujami jos narių.

12. Marketingo komunikacija privalo būti aiški ir teisinga. Informacija, perduodama vartotojui, neturi sąmoningai klaidinti ar būti klaidinga.

13. Marketingo komunikacijoje negalima naudoti poveikio priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį, propaguoja ar patraukliai vaizduoja rūkymą, girtavimą, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą.

14. Marketingo komunikacijoje negali būti skleidžiama jokia nepatvirtinta informacija.

15. Negalima piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, smurto ar agresijos įvaizdžiais, kai tai gali žeisti atskirų asmenų ar jų grupių interesus ar psichiką, propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių.

16. Profesinėje veikloje negalima naudotis bet kurio vartotojo nežinojimu, patirties trūkumu ar neišprusimu, ypač kai dirbama su jautriais vartotojais. Sąvoka „jautrūs vartotojai“ apima (bet neapsiriboja) vaikus, paauglius, žmones su negalia, pagyvenusius žmones ar tuos, kurių gimtoji kalba yra kita nei vartojama komunikacijoje.

17. Marketingo komunikacijoje minimi tyrimų ar testų duomenys turi būti patikimi, tikslūs, jie turi pagrįsti komunikuojamą teiginį. Marketingo specialistai prireikus privalo pagrįsti bet kokias komunikuojamas produktų ar paslaugų savybes.

18. Marketingo komunikacijoje naudojami palyginimai turi remtis faktais, būti patikrinami ir neklaidinantys. Lyginti privalu panašias reklamuojamų produktų ar paslaugų savybes.

19. Vartotojui sudarydami pirkimo galimybę marketingo specialistai turi pateikti visą reikalingą informaciją, kuri leistų vartotojui ar organizacijai priimti sąmoningą sprendimą pirkti. Privalu atskleisti, kas tiksliai yra siūloma, kas sudaro produkto ar paslaugos kainą, papildomus mokesčius, mokėjimo sąlygas, įgyvendinamus prekės pristatymo ir paslaugų suteikimo terminus.

20. Marketingo specialistai negali siųsti prekių ar suteikti paslaugų, jei klientas ar organizacija jų neužsakė ar nesutiko gauti. Tokiu atveju vartotojas ar organizacija neįsipareigoja mokėti už neužsakytus produktus ar paslaugas.

21. Jokiu būdu neleidžiama reikšti, vykdyti ar skatinti bet kokią asmenų diskriminaciją lyties, rasės, kalbos, religijos, politinių pažiūrų, tautybės, pilietybės, kilmės, amžiaus, išsilavinimo, sveikatos, lytinės orientacijos arba šeiminės padėties pagrindu.

22. Profesinėje veikloje privalu gerbti asmens teisę į privatų gyvenimą, tvarkyti asmens duomenis laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinti asmens duomenų saugumą, gerbti autorių ir gretutines teises, intelektinę nuosavybę, propaguoti taisyklingos kalbos kultūrą.

23. Profesinėje veikloje naudojama informacija turi būti renkama tik etiškais ir teisėtais būdais.

24. Turi būti nustatyta ir paskelbta efektyvi vartotojų skundų priėmimo ir jų nagrinėjimo tvarka.

25. Negalima naudoti turimos profesinės informacijos, disponuojamų išteklių, pareigų savo asmeniniams tikslams ir naudai.

26. Draudžiama reklamą pateikti kaip nešališką informaciją ar kitaip ją slėpti.

 

IV. NARYSTĖ LiMA, PROFESINIS SOLIDARUMAS IR GARBINGA KONKURENCIJA

 

27. LiMA narių tarpusavio santykiai grindžiami sąžiningumu, pagarba, draugiškumu, taktiškumu, mandagumu ir pasitikėjimu. LiMA nariai prireikus ar kito LiMA nario prašymu turi padėti vienas kitam profesinėje veikloje, jeigu tai neprieštarauja kliento ir (ar) paties LiMA nario ar kitų LiMA narių interesams.

28. Kilus konfliktinėms situacijoms ar susidūrus skirtingiems interesams, LiMA nariai privalo ieškoti abiem pusėms naudingų kompromisinių sprendimų kartu su kitais LiMA nariais.

29. LiMA nariai yra skatinami apie savo narystę LiMA viešai skelbti profesionaliu ir garbingu būdu.

30. Viešą nuomonę LiMA vardu gali reikšti tik valdybos nariai ir kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta valdybos ir (ar) LiMA visuotinio susirinkimo sprendimu.

31. LiMA nariai yra skatinami rengti straipsnius profesinėmis temomis, dalytis įvairia aktualia profesine literatūra, gerąja praktika, tyrimų medžiaga, duomenimis ir teikti juos skelbti LiMA interneto svetainėje ar išplatinti forumuose.

32. LiMA nariai yra skatinami reikšti motyvuotą asmeninę nuomonę vidiniuose forumuose, diskusijose, susirinkimuose, suvažiavimuose. Asmeninė nuomonė ar vertinimas turi būti pagrįstas, maksimaliai objektyvus, neįžeidžiantis oponento ir nešališkas.

33. LiMA seminaruose draudžiama šiurkščiai pertraukti pranešėją, garsiai komentuoti jo žodžius, klausimus uždavinėti skaitant pranešimą galima tik leidus pranešėjui. Ginčai ir disputai turi vykti diskusijoms skirtu metu.

34. LiMA forumuose ir renginiuose nariams draudžiama vartoti nenorminę leksiką, įžeidinėti ir menkinti kitus narius, svečius, pranešėjus. Šiuos reikalavimus pažeidęs narys įspėjamas, o jeigu jis ir toliau elgiasi netoleruotinai, toks elgesys svarstomas LiMA valdybos ir taikomos poveikio priemonės.

35. LiMA nariai įsipareigoja laikytis patvirtintų elgesio LiMA interneto forumuose taisyklių. LiMA interneto forumuose draudžiama nario atstovaujamo produkto reklama, nuorodos į kitus puslapius reklaminiais tikslais, išskyrus atvejus, suderintus su LiMA valdyba.

36. LiMA nariai įsipareigoja kitų LiMA narių kontaktine informacija disponuoti profesionaliai ir garbingai, nenaudoti jos komerciniais tikslais, be nario sutikimo neperduoti trečiosioms šalims.

37. Jei LiMA narys mano, kad yra pažeidžiami jo kaip nario interesai, jis turi teisę kreiptis į LiMA valdybą ir prašyti patenkinti jo interesus arba ginti savo interesus teisme.

38. LiMA nariai yra skatinami visada remti šį kodeksą ir aktyviai propaguoti jo nuostatas.

 

V. ATSAKOMYBĖ IR SANKCIJOS

 

39. LiMA nariai privalo laikytis šio kodekso nuostatų.

40. Kaip laikomasi šio kodekso, prižiūri LiMA valdyba.

41. LiMA valdyba turi teisę vertinti LiMA narių atitiktį narystės kriterijams, profesinį elgesį ir taikyti jai priskirtas poveikio priemones.

42. Už šio kodekso pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės:

42.1.   įspėjimas;

42.2.   įspėjimas su viešu paskelbimu;

42.3.   trumpalaikis narystės suspendavimas;

42.4.   šalinimas iš narių (LiMA valdybos sprendimu);

42.5.   kitos įstatymuose nustatytos sankcijos.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

43. Šį kodeksą tvirtina, keičia, papildo LiMA visuotinis narių susirinkimas.

44. Šis kodeksas įsigalioja nuo jo patvirtinimo LiMA visuotiniame narių susirinkime.

Lietuvos Reklamos etikos kodeksas

Preambulė

Lietuvos Reklamos etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) yra skirtas reklamos savireguliacijos Lietuvoje užtikrinimui.

Kodeksas nustato savireguliacijos principus ir gerosios praktikos standartus, kurie padeda užtikrinti sąžiningą, skaidrią ir visuomeniškai atsakingą komercinę komunikaciją, stiprina pasitikėjimą verslu, prisideda prie sąžiningos konkurencijos, gerbia vartotojus ir gina jų teises, mažina viešojo sektoriaus institucijų naštą užtikrinant sąžiningą reklamos naudojimą ir verslo praktiką.

Pažymėtina, kad reklamos srityje privalomieji teisiniai reikalavimai pirmiausia kyla iš Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, taip pat iš Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei kitų reklamos rinkos dalyviams imperatyviai taikomų teisės aktų. Atskirų sektorių reklamą, pavyzdžiui, azartinių lošimų, finansinių ir investavimo produktų, receptinių ir nereceptinių vaistų, alkoholio ir tabako, ginklų ir kt. – reglamentuoja arba uždraudžia specialieji įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Visiems įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais reglamentuojamais atvejais Kodeksas papildomai neaiškina ar nekeičia imperatyvių teisinių normų turinio bei neturi būti taikomas kaip teisės aiškinimo šaltinis. Teisės aktų reikalavimai visais atvejais taikomi tiesiogiai ir viršenybės tvarka. Kodekso laikymasis neatleidžia nuo pareigos vykdyti įstatymus. Jei reklama pažeidžia teisės aktų reikalavimus, ji automatiškai pažeidžia ir šį kodeksą.

Kodeksas apibendrina, detalizuoja ir sukonkretina reklamos bei įvairių jos formų, pavyzdžiui, komunikacijos rinkodaros tikslais, pardavimų skatinimo, tiesioginės rinkodaros etikos standartus tose srityse, kuriose įstatymai palieka diskreciją spręsti dėl reklamos etikos savireguliacijos institucijoms arba reklamos rinkos dalyviams. Savireguliacija siekia aukštesnių profesinių standartų nei minimalūs teisiniai reikalavimai ir skatina prevencinę, greitą bei proporcingą problemų sprendimo kultūrą.

Kodeksas taikomas visai komercinei reklamai, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymas, skleidžiamai Lietuvos Respublikos teritorijoje ar nukreiptai į joje esančius vartotojus, nepriklausomai nuo užsakovo, formato, technologijos ar kanalo. Kodeksas saisto visus reklamos rinkos dalyvius  – reklamos užsakovus, kūrėjus, tarpininkus, sklaidos kanalus, nuomonės formuotojus ir kitus ekosistemos dalyvius – ir yra rekomenduojamas rinkai kaip gerosios praktikos standartas.

Kodeksas grindžiamas tarptautiniais reklamos savireguliacijos principais, atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę ir yra aiškinamas sistemiškai, laikantis teisės aktų viršenybės, proporcingumo, skaidrumo, sąžiningumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų interesų apsaugos principų.

Sąvokos

  1. Anonsuojanti reklama (angl. teaser advertising) – tai reklamos forma, kai vartotojui pateikiama tik dalinė informacija ar užuominos apie būsimą produktą, paslaugą ar kampaniją, neatskleidžiant viso reklaminio pasiūlymo turinio ar prekės ženklo tapatybės, siekiant sukelti susidomėjimą, intrigą ar lūkestį būsimos reklamos atžvilgiu.
  2. Aplinkosauginis teiginys – bet koks teiginys, simbolis, garsas ar grafinis vaizdas, nurodantis ar užsimenantis apie gaminio, jo sudedamosios dalies ar komponento, pakuotės ar jos sudedamosios dalies, veiklos, įrenginio ar operacijos aplinkosauginį aspektą – ekologiškumą arba sumažintą neigiamą poveikį aplinkai, lyginant su alternatyvomis.
  3. Asmens duomenys – tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, visų pirma pagal identifikatorių, tokį kaip vardas, pavardė, identifikacijos numeris. Skaitmeninėje erdvėje, naudojant duomenimis grįstą rinkodarą, asmens duomenys taip pat suprantami kaip duomenys, pagal kuriuos galima atpažinti asmenį pagal tam tikrą naudotojų elgsenos modelį, profilį, paskyrą ar pseudonimą, buvimo vietos duomenys, interneto identifikatorius (IP adresas, įrenginio identifikatorius, slapukas ar naršymo pėdsakai), pagal kuriuos galima atskirti asmenis nuo kitų, net jei jų tapatybės nežinomos.
  4. Atsiliepimai – konkrečių realių asmenų platinama informacija, skirta produktui ar paslaugai rekomenduoti (reklamuoti), pasitelkiant asmenines patirtis ar poveikio paliudijimą.
  5. Duomenimis pagrįsta rinkodara – reklamos ir (ar) rinkodaros medžiagos pateikimas skaitmeninėmis ar tiesioginės komunikacijos priemonėmis kiekybiniais kriterijais apibrėžtiems segmentams ar asmenims, remiantis tvarkomais duomenimis (asmeniniais ar neasmeniniais) apie jų charakteristikas, interesus, tendencijas ir elgseną, gautais tiesiogiai bendraujant su asmenimis arba per trečiąsias šalis.
  6. Integruotoji reklama (angl. native advertising) – tai reklamos forma, kuri savo turiniu, forma ir funkcija yra panaši į redakcinį arba kitą įprastą sklaidos kanalo turinį, kuriame ji pateikiama, todėl žiūrovas, skaitytojas ar vartotojas gali iš pirmo žvilgsnio jos neatpažinti kaip reklamos.
  7. Medija – tai tai informacijos ar reklamos perdavimo technologinė arba komunikacinė terpė, skirta viešai skleisti informaciją įvariomis formomis (spausdinta, audiovizualine, skaitmenine) plačiam asmenų ratui, pavyzdžiui, televizija, radijas, periodinė ar viekartinė tikslingai platinama spauda, internetas ir socialiniai tinklai, lauko reklama, prekybos vietos, tame tarpe transliacijos ekrane prebybos vietose (angl. display).
  8. Nuomonės formuotojas(-a) (taip pat gali būti vadinamas(-a) tinklaraštininku(-e), video tinklaraštininku(-e), rekomenduotoju(-a)) – asmuo, organizacija arba skaitmeninėmis priemonėmis sukurtas vartotojų profilis,  kurie bendraudami su auditorija, įskaitant sekėjus, savita forma pristato produktus ar prekių ženklus, šviečia vartotojus, formuoja palankią nuomonę ar tiesiogiai skatina konkrečius vartotojų veiksmus.
  9. Pardavimų skatinimas – tiesioginė ar netiesioginės paskatos per momentines, atidėtas bei kaupiamąsias nuolaidas, lojalumo progranas, taškų kaupimą ar papildomus produktų kiekius už tą pačią kainą, kitus riboto galiojimo pasiūlymus, skatinančios prekių įsigijimą.
  10. Partnerio nuoroda – tai skaitmeninė nuoroda (pavyzdžiui, URL adresas, QR kodas), kurią trečioji šalis (pvz., nuomonės formuotojas, turinio kūrėjas ar partneris) įterpia į savo skaitmeninį turinį, kad generuotų srautą į užsakovo interneto svetainę, puslapį ar kitą skaitmeninę paskyrą. Kai kuriais atvejais partnerio nuoroda gali turėti unikalų identifikatorių (partnerio ID ar kodą), kad būtų galima stebėti konkretaus partnerio sugeneruotą srautą ir pardavimus.
  11. Poveikis aplinkai – bet koks neigiamas ar teigiamas aplinkos pokytis, visiškai ar iš dalies atsiradęs dėl organizacijos veiklos ar produktų.
  12. Produktas – bet koks objektas, tai yra, prekė ar paslauga, tapęs reklamos objektu.
  13. Produkto demonstravimas (angl. product placement) – prekės, paslaugos ar jų prekių ženklo įterpimas į programos turinį, kai produktas aiškiai matomas ar paminimas.
  14. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Į šią savoką įeina visa užsakovo inicijuota komunikacija, kuri skirta paveikti esamų ir potencialių vartotojų požiūrį, susidomėjimą, žinias apie produktą ar pirkimą, įskaitant, bet neapsiribojant įrašus socialinėje medijoje, rekomendacijas, įmonės, prekės ženklo ar produktų kategorijos viešinimo ar problemos aktualizavimo veiklas žiniasklaidoje, rėmimo ir pardavimų skatinimo veiklas, tiesioginę rinkodarą, pardavimų atstovų informacinius pasiūlymus siekiant sudaryti sandorį, pristatymus pardavimo vietose ir panašiai.
  15. Reklamos agentūra – juridinis ar fizinis asmuo, kuris profesionaliai teikia reklamos kūrimo, planavimo, gamybos, platinimo ar kitas rinkodaros komunikacijos paslaugas klientams.
  16. Reklamos skleidėjas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris reklamos užsakovo ar reklamos gamintojo prašymu platina ar kitaip skleidžia reklamą.
  17. Reklamos davėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pateikia užsakymą sukurti ir (ar) skleisti reklamą, paprastai tiesiogiai apmokėdamas už reklamos kūrybos, gamybos ir sklaidos paslaugas.
  18. Rėmimas (angl. sponsorship)– fizinio ar juridinio asmens veikla, kai suteikiama parama komerciniam ar nekomerciniam renginiui, projektui, veiklai, asmeniui ar prekei, siekiant skleisti informaciją apie rėmėją ar jo veiklą, prekes arba paslaugas. Rėmimas yra dažna socialinės atsakomybės projektų, dar vadinamų „partneryste“, priemonė bei gali būti derinamas su kitomis rinkodaromis priemonėmis, pavyzdžiui, pardavimų skatinimu arba tiesiogine rinkodara.
  19. Skaitmeninė medija – bet koks skaitmeninis komunikacijos kanalas, įskaitant, bet neapsiribojant reklamuotojo profilius socialiniuose tinkluose, mokamą reklamą, elektroninį paštą, banerines reklamas, skelbimus tekstu paieškos sistemose, mokamus intarpus skaitmeniniame turinyje, virusinę reklamą, reklamą interneto žaidimuose, trumpąsias teksto ir vaizdo žinutes (MMS/SMS), skaitmeninę lauko reklamą, interneto svetaines (puslapius).
  20. Socialinė reklama – reklama, kuria skatinama socialinė gerovė, įtrauktis, pagalba, atsakingas elgesys ir (ar) pilietiškumas.
  21. Tiesioginė rinkodara – veikla, skirta siūlyti asmenims prekes ar paslaugas paštu, telefonu ar kitomis tiesioginio ryšio priemonėmis, taip pat siekiant gauti jų nuomonę dėl siūlomų prekių ar paslaugų.
  22. Tikslinė grupė – subjektai, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kuriems skirta reklama, atsižvelgiant į produkto pobūdį, komunikacijos turinį, formą, priemonę ir kontekstą.
  23. Vaikai – asmenys iki 18 metų (imtinai).
  24. Vartotojas – bet kuris fizinis asmuo, kuriam bet kokia forma pateikiama reklama.
  25. Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris laikomas pakankamai informuotu, atidžiu ir apdairiu, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius bei produkto, skirto tikslinei auditorijai, pobūdį.
  26. Visuomenės informavimo priemonė – tai konkreti organizuota informacijos sklaidos priemonė ar paslauga, kuri viešai skleidžia informaciją plačiam asmenų ratui ir veikia su redakcine atsakomybe.
  27. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos teisės aktuose, įskaitant bet neapsiribojant Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir kt.

 

I skyrius. Bendrosios nuostatos

1 Straipsnis. Kodekso paskirtis ir tikslai 

  1. Atsakinga reklama, pagrįsta pripažintais savireguliaciniais elgesio kodeksais, rodo verslo ir viešojo sektoriaus bendruomenės įsipareigojimą veikti etiškai ir atsakingai. Pagrindinė savireguliacijos vertybė yra jos gebėjimas kurti, stiprinti ir palaikyti vartotojų bei kitų suinteresuotųjų grupių pasitikėjimą verslo sektoriumi, o kartu ir pačia rinka. Kodeksas propaguoja teisinės valstybės ir patikimo valdymo principus:

1) sukurti skaidrią ir nuoseklią savireguliavimo aplinką, kuri papildo teisinę aplinką ir kartu leidžia verslo bendruomenei veikti tvariai ir atsakingai;

2) kurti savanoriškas taisykles ir savireguliavimo priemones, padedančias verslo bendrovei laikytis teisinių įsipareigojimų ir skatinti gerąją verslo praktiką.

3) prisidėti prie nuoseklios tarptautinės reklamos reguliavimo sistemos, skirtos įmonėms visame pasaulyje, kūrimo.

2. Kodeksu siekiama šių tikslų:

1) atsakomybės: nustatyti atsakingos reklamos standartus, kurie papildo teisinius reikalavimus Lietuvoje;

2) pasitikėjimo: didinti bendrą visuomenės pasitikėjimą reklama bei verslo bendruomenės savireguliacija;

3) bendradarbiavimo: bendradarbiauti stiprinant etiškos reklamos veiklą su  verslo bendruomene ir viešuoju sektoriumi, reguliuotojais ir vartotojus atstovaujančiomis institucijomis, preventyviai siekiant išvengti neetiško reklamos naudojimo, įstatymų pažeidimų ir teisinių ginčų;

4) saviraiškos laisvės: užtikrinti reklamos srityje dirbančių asmenų saviraiškos laisvę jiems pateikiant gaires, kaip veikti atsakingai ir etiškai, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių ir visuomenės interesų.

2 straipsnis. Kodeksas ir taikoma teisė

  1. Šis Kodeksas nustato reklamos etikos standartus, kurie yra taikomi greta numatyto reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Kodeksas nėra skirtas atspindėti konkretaus teisinio reguliavimo ir negali būti laikomas aktualiu teisinių reikalavimų sąvadu.
  2. Jei reklama neatitinka teisės aktų reikalavimų, ji atitinkamai laikoma neatitinkančia ir Kodekso keliamų reikalavimų.

3 straipsnis. Kodekso taikymo sritys ir objektai

  1. Kodeksas taikomas visai reklamai neatsižvelgiant į jos formą, formatą ar pateikimo priemonę, taip pat tikslinę auditoriją. Jei komercinės organizacijos įgyvendina socialinę reklamą arba dalyvauja joje kaip partneriai, kodeksas taikomas ir socialinei reklamai.
  2. Kodeksas taikomas visam reklamos turiniui ir formai, įskaitant komercinius pranešimus, atsiliepimus, atlygintinus pranešimus, komentarus  ir pasisakymus bei iš kitų šaltinių gautą garso ar vaizdo medžiagą, darančius įtaką reklamos turiniui, galinčiam paveikti tikslinės grupės sprendimus. Atskirais atvejais, patiktukų ar panašių reakcijų socialinėje medijoje generavimas, jei jis skirtas sukurti dirbtinį įspūdį, kad žinutė ar prekių ženklas yra populiarūs, irgi gali būti laikomi reklamos forma, kuriai taikomas Kodeksas.
  3. Dirbtinio intelekto sugeneruotam reklamos turiniui bei dirbtinio intelekto ar automatizacijos pagalba įgyvendinamai reklamos sklaidai Kodekso reikalavimai taikomi pilna apimtimi. Reklamos užsakovas, kūrėjas ar skleidėjas atsako už atvejus, kai Kodekso pažeidimai kilo iš dirbtinio intelekto kūrybos ar dirbtinio intelekto bei automatizacijos veikimo klaidų.
  4. Šis Kodeksas nėra taikomas:

1) pareiškimams viešosios politikos klausimais ir politinei reklamai;

2) prekės pakuotei, tačiau į Kodekso taikymo sritį patenka reklaminiai teiginiai ant pakuočių;

3) paramai, kaip ji apibrėžta LR Labdaros ir paramos įstatyme, tačiau taikomos tokios paramos komunikacijai.

4) kitai pagal teisės aktus privalomai pateikti informacijai.

4 straipsnis. Kodekso aiškinimas 

  1. Kodeksas turi būti aiškinamas ne tik pagal jo raidę, bet ir pagal dvasią.
  2. Kodeksas yra nedalomas. Jis taikomas atsižvelgiant į visą Kodekso turinį. Kodekso priedai taikomi integraliai su bendrąja dalimi.
  3. Kodeksu pripažįstama, kad reklama turi teisę į kūrybines raiškos priemones – hiperbolizaciją, humorą, sarkazmą, taip pat pripažįstama, kad reklamai būdingas pagrįstas gyrimasis ar tik teigiamų produkto savybių atspindėjimas. Tačiau nei viena iš šių priemonių neturi klaidinti vartotojų, būti nepadori, diskriminuojanti ar kitaip pažeidžianti teisės aktų ir Kodekso normas.
  4. Reklama turi būti vertinama pagal jos galimą poveikį vidutiniam vartotojui, turinčiam protingus lūkesčius reklamos ir produktų ar paslaugų veikimo atžvilgiu bei gebėjimą įvertinti reklamos teiginius ar vaizdinius, atsižvelgiant į tikslinės grupės savybes ir naudojamą sklaidos priemonę. Todėl reklamos poveikis (pvz., klaidinamumas, netinkamumas, nepriimtinumas) turėtų būti nustatomas remiantis tuo, kaip vartotojas gali suvokti reklaminę žinutę bendrame komunikacijos kontekste.
  5. Vidutinis vartotojas yra nustatomas atsižvelgiant į jo žinias, patirtį ir suvokimo gebėjimus, taip pat į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Preziumuojama, kad vidutinis vartotojas turi tam tikros patirties, žinių ir sveiko proto, yra pakankamai pastabus ir apdairus, vertindamas reklamą ir jos giriamąją prigimtį.
  6. Reklama, skirta profesionalams ar kitaip kvalifikuotoms asmenų grupėms, gali pateikti informaciją specifiškai, tiek, kad atitinkamo lygio specializuotų žinių ir patirties savo veiklos srityje turintis vartotojas suprastų jos turinį ir esmę.
  7. Reklamos turinys visada turi būti vertinamas kontekste – žinutė, kuri tinka vienoje informacijos priemonėje ar produkto kategorijoje, gali būti netinkama kitoje, nes skiriasi auditorijos jautrumas, produktų charakteristikų sudėtingumas bei žinomumas vidutiniam vartotojui ir komunikacijos priemonės pobūdis.
  8. Kodeksas aiškinamas rinkos subjektams vienodai nepriklausomai nuo to, ar rinkos dalyviai yra už Kodekso įgyvendinimą atsakingos institucijos nariai, ar ne.

 

II skyrius. Etiškos reklamos principai ir bendrieji reikalavimai

5 straipsnis. Padorumas ir socialinė atsakomybė

  1. Reklama turi būti rengiama atsižvelgiant į socialinę, aplinkosauginę ir profesinę atsakomybę bei atitikti sąžiningos konkurencijos principus.
  2. Reklamoje turi būti gerbiamas žmogaus orumas, juridinių asmenų reputacija.
  3. Reklamoje neturi būti skatinama ar toleruojama jokia diskriminacija dėl etninės ar tautinės kilmės, religijos, lyties, amžiaus, fizinių savybių, psichinės sveikatos, negalios ar seksualinės orientacijos. Reklama negali skatinti ar palaikyti stereotipinio, diskriminacinio ar iškreipto žmonių grupių vaizdavimo.
  4. Reklama turi vengti objektyvizavimo, tai yra lyties ar kitokios asmenų grupės ar konkretaus asmens vaizdavimo kaip daikto ar priemonės, skirtos kitų malonumui, naudai ar vizualinei traukai, taip pat neigiamai socialinei žinutei, atimant iš jo (jos) subjektyvumą, orumą ir individualumą:

1) objektyvizuotų grupių (pvz. moterų, vyrų, tam tikrų socialinių ar amžiaus grupių) vaizdavimas kaip daiktų, atliekančių stereotipines, žeminančias ar seksualizuotas funkcijas, laikomas neetišku ir neturėtų būti vaizduojamas reklamoje;

2) kūno vaizdavimas reklamoje turi būti vertinamas meninės ir komunikacinės raiškos kontekste. Jo naudojimas laikomas priimtinu, kai yra pagrįstas siekiu perteikti reklamos žinutę, produkto esmę ar kūrybinę idėją, bet ne tam, kad pritrauktų dėmesį ar sukeltų seksualinį įspūdį, nesusijusį su reklamuojamu produktu, ypač tais atvejais, kai kūno vaizdavimas tampa perteklinis ir per daug seksualiai sugestyvus;

2. Reklama neturi:

1) skatinti ar palaikyti bet kokios formos neapykantos kalbos, dezinformacijos ar neapykanta grindžiamo elgesio;

2) vaizduoti produkto, siejant jį su smurtu, asocialiu elgesiu, žala gamtai ar bet kokiais neteisėtais veiksmais ar skatinanti tokio elgesio;

3) būti priešiška Lietuvos valstybei, aukštinti sovietinį ar kitą nusikalstamą režimą. Joje neturi būti neigiami istoriniai faktai. Draudžiama naudoti simboliką, kuri siejama su totalitariniais režimais (pvz., sovietų, nacių), nebent reklamoje pateikiama aiški aliuzija į istorinį laikotarpį, neaukštinant tuo metu galiojusio režimo;

4) naudoti visuomenę gąsdinančios ar skaldančios praktikos, sąmokslo teorijos ar spekuliacijos, naudojamasi asmenų neišprusimu, patiklumu, prietarais;

5) normalizuoti ar skatinti jokios įstatymais draudžiamos, nusikalstamos, nepagarbios veiklos, korupcinės ar nesąžiningos praktikos.

3. Reklamos užsakovai, gamintojai ir reklamos agentūros turi siekti, kad komunikacijoje atsispindėtų įvairių visuomenės grupių reprezentacija ir įtrauktis.

4. Reklamoje neturi būti rodomi vaikai be suaugusiųjų priežiūros, jei vaizduojamos situacijos ar produktų naudojimas, kuriems įprastai tokia priežiūra būtina.

6 straipsnis. Reklamos teisingumas, sąžiningumas ir neklaidinamumas

  1. Visa reklama turi būti teisėta, padori, sąžininga ir teisinga.
  2. Reklama neturi klaidinti ar iškraipyti faktų, piktnaudžiauti tikslinės auditorijos pasitikėjimu ar ribotu vartotojų supratimu. Vertinant, ar reklama gali suklaidinti vartotoją, vertinami tiek pavieniai teiginiai, vizualai, audio sprendimai, reklamos veikėjai ir siužetas, tiek jų visuma.
  3. Reklamoje turi būti vengiama bet kokių teiginių ar pateikimų, galinčių klaidinti vartotojus – įskaitant klaidinimą nutylėjimu, užuomina, dviprasmybe ar perdėjimu, ypač dėl:

1) produkto savybių ar poveikio, tokių kaip: jo pobūdis, sudėtis, gamybos būdas ir data, atlikimo metodas, naudojimo sritis, veiksmingumas ir našumas, kiekis, geografinė ar komercinė kilmė, prieinamumas, paskirtis, techniniai ar funkciniai parametrai, tikėtini naudojimo rezultatai ar bandymų bei tyrimų rezultatai ir esminės jų savybės, taip pat ar produktas atitinka savo paskirtį;

2) produkto vertės ir bendros vartotojo mokamos kainos, taip pat kainos apskaičiavimo metodo;

3) produkto pristatymo, keitimo, grąžinimo, taisymo ar priežiūros sąlygų;

4) garantijos sąlygų;

5) reklamos davėjo tapatybės;

6) intelektinės nuosavybės teisių, tokių kaip patentai, prekių ženklai, dizainas, autorių ir gretutinės teisės, duomenų bazių sui generis teisės;

7) atitikties standartams;

8) produkto poveikio aplinkai ar aplinkosauginių privalumų, taip pat reklamos užsakovo veiksmų, skirtų aplinkos apsaugai ir bet kokių kitų aplinkosauginių (žaliųjų) teiginių;

9) oficialaus pripažinimo ar patvirtinimo, apdovanojimų, medalių, prizų ar diplomų;

10) reklamos užsakovo indėlio remiant labdaros, socialines ar kultūrines veiklas.

4. Reklamoje naudojami teiginiai turi būti pagrįsti patikimais įrodymais, kuriuos reklamos užsakovas turi pateikti ar galėti pateikti ir pagrįsti visu reklamos skleidimo laikotarpiu.

5. Reklama turi siekti atskleisti visą informaciją, kuri gali lemti vartotojo ekonominę elgseną:

1) Reklamos dizainas, įgarsinimas ir pateikimas turi būti sukurti taip, kad vartotojas ją lengvai suvoktų tiek vizualiai, tiek girdimaisiais būdais.

2) Naudojami paaiškinimai ar išnašos turi būti pakankamo dydžio, kad būtų lengvai įskaitomi, ir tokio ilgio, kad vartotojas galėtų juos perskaityti be sunkumų.

3) Informacijos atskleidimo detalumas, jei nereglamentuotas įstatymais, gali būti pritaikytas komunikacijos priemonei ir vartotojo susidomėjimo pirkiniui ciklui, tačiau turi būti sąžiningas vartotojo atžvilgiu. Ten, kur neriboja reklamos laikas ar plotas, informacija turi būti lengvai randama, detali ir tiksli, kad vartotojas galėtų nesunkiai priimti informuotą sprendimą.

6. Reklama neturėtų piktnaudžiauti techniniais duomenimis ar moksliniais tyrimais.

1) žodynu ar vaizdinėmis priemonėmis sudaryti įspūdį, kad produkto poveikis patikrintas moksliškai ar yra ypatingas mokslo taikymo prasme, jei taip nėra;

2) pateikiant mokslinių tyrimų ar statistinius duomenis klaidinančiai arba netiksliai, nutylėti dalį informacijos;

3) iškreipti statistinius duomenis taip, kad būtų perdėtas produkto pranašumas ar veiksmingumas;

4) pateikti tyrimo rezultatus kaip patikimo ar mokslinio, kai imties dydis ar tyrimo atlikimo metodas neleidžia teigti, jog tyrimas atitinka mokslinio tyrimo principus;

5) jei įmanoma, turi būti pateikta nuorodą į išsamesnę informaciją apie mokslinius tyrimus, kuriais grinčiama reklama.

7. Reklama, vaizduojant produkto poveikį „prieš“ ir „po“, turi sąžiningai atskleisti, jei poveikis (jo atvaizdas) pasiektas ne tik naudojant produktą, bet ir kitas priemones, įskaitant, bet neapsiribojant, vaizdo korekcijas, papildomas vartotojo pastangas ar kitų produktų naudojimą. Tai taikoma ir tais atvejais, kai atvaizdas „prieš“ yra tik numanomas, o reklamoje demonstruojamas atvaizdas „po“ produkto vartojimo (pvz., kosmetikos priemonių ar programų).

8. Reklamoje naudojami atsiliepimai, rekomendacijos, asmenų liudijimai turi būti tikri ir patikrinami. Negalima naudoti atsiliepimų ar rekomendacijų, kurie yra pasenę ar klaidinantys dėl per ilgo laiko tarpo tarp atsiliepimo ir galimos dabartinės vartotojo patirties. Jei už rekomendaciją ar atsiliepimą fizinis ar juridinis asmuo gavo atlygį, tai turi būti atskleista.

9. Negali būti naudojamos pasąmoninės, manipuliacinės ir/arba spaudimo taktikos.

10. Jei reklamoje naudojama hiperbolizacija, ji turi būti tiek akivaizdi, kad vidutinis vartotojas suprastų, jog tai tik meninės raiškos priemonė ir negalėtų susidaryti įspūdžio, jog reklamos teiginiai ar jų fragmentai yra produkto ar pasiūlymo dalis.

7 straipsnis. Lyginamoji reklama

Lyginamoji reklama leidžiama, jei ji atitinka šias sąlygas:

1) ji nėra klaidinanti pagal šio kodekso 6-o straipsnio nuostatas;

2) ji lygina prekes ar paslaugas, kurios tenkina tuos pačius poreikius arba yra skirtos tiems patiems tikslams;

3) ji objektyviai lygina vieną ar kelias esmines, svarbias, patikrinamas ir reprezentatyvias tų prekių ar paslaugų savybes, įskaitant kainą;

4) ji nediskredituoja ir nemenkinа konkurento prekių ženklų, pavadinimų, kitų skiriamųjų ženklų, prekių, paslaugų, veiklos ar padėties;

5) jei lyginami produktai turi saugomą kilmės vietą, palyginimas visais atvejais turi būti daromas tik su tokią pat kilmės vietą turinčiais produktais;

6) ji nesiekia nesąžiningai pasinaudoti konkurento prekių ženklo, pavadinimo ar kito skiriamojo ženklo reputacija, taip pat konkurento produktų kilmės vietos pavadinimu;

7) ji nevaizduoja prekių ar paslaugų kaip kitų prekių ar paslaugų, turinčių registruotą ar saugomą prekių ženklą ar pavadinimą, imitacijų ar kopijų;

8) ji nesukuria painiavos tarp ūkio subjektų, reklamos davėjo ir konkurento ar tarp jų prekių ženklų, pavadinimų, kitų skiriamųjų ženklų, prekių ar paslaugų.

8 straipsnis. Reklamos atpažįstamumas

  1. Reklama, nepriklausomai nuo jos formato ar sklaidos kanalų, turi būti lengvai atpažįstama kaip reklama. Paslėpta reklama draudžiama.
  2. Išimtis dėl reklamos davėjo atsiskleidimo gali būti daroma, kai reklamos kampaniją sudaro anonsuojanti reklama, kurios kūrybinei raiškai ir kampanijos tikslams būtinas vartotojų susidomėjimas neatskleidžiant galutinio kampanijos tikslo ar užsakovo, tokia reklama neturi trukti ilgiau nei dvi savaites. Rekomenduojama, kad tikslinės grupės vartotojus kampaniją pratęsianti reklama, kurioje nedviprasmiškai atskleidžiamas reklamuojamas produktas ir/arba užsakovo prekės ženklas pasiektų tokiais pat ar analogiškais kanalais, dažniu ir trukme, kaip ir anonsuojanti reklama, siekiant, kad protingas vartotojas, nuosekliai stebintis kanalą(-us) susidarytų nuoseklų įvaizdį apie kampanijos tikslą ir užsakovą.
  3. Integruotoji reklama turi būti žymima aiškiai atpažįstamais ženklais taip, kaip numato galiojantys teisės aktai, pavyzdžiui, „P“, „Reklama“ arba, jei integruojama į audio ar video turinį, žodžiu įvardinama kaip reklama ir/arba rėmimas. Vartotojui turi būti aišku, kad informacijos pateikimas yra apmokėtas, o reklamos skleidėją ir reklamos užsakovą (prekės ženklą) sieja komerciniai santykiai.
  4. Demonstruojamas produktas neturi būti rodomas primygtinai, ilgai ir be sąsajos su siužetu. Produkto demonstravimas draudžiamas programose vaikams ir naujienų laidose.

9 straipsnis. Išlaidų ir papildomų pastangų atskleidimas vartotojams

  1. Jei produkto įsigijimui ar jo naudojimui pagal paskirtį ir/arba reklamuojamam poveikiui pasiekti vartotojas turi patirti papildomas išlaidas ir/arba išpildyti papildomas sąlygas bei dėti papildomas pastangas, išlaidos, sąlygos ar pastangos turi būti aiškiai atskleistos, išskyrus atvejus, kai patiriamos išlaidos ar pastangos yra įprastos ir suprantamos kategorijoje (kelionės į pardavimo vietą išlaidos, pastangos siekiant rezultatų įsigijus sporto inventorių ir pan.)
  2. Jei reklama skatina skambinti mokamais numeriais ar siųsti mokamas SMS žinutes prekės pirkimo ar paslaugos gavimo tikslais (tame tarpe ir konsultacijų dėl įsigijimo tikslais), tokio skambučio už minutę arba SMS žinutės kainos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistos reklamoje ir prieš pat paslaugos gavimą (sujungimą).

10 straipsnis. Nuomonių formuotojų reklama

  1. Nuomonės formuotojai privalo skaidriai atskleisti komercinius ryšius su reklamuojamu prekių ženklu. Komercinis pobūdis neturi būti slepiamas ar maskuojamas kaip objektyvus vartotojo atsiliepimas, redakcinis straipsnis, padėka bendrovei ar kita forma.
  2. Atskleidimas turi būti pateikiamas kiekvieną kartą, kai minimas produktas, tai yra, kiekviename įraše, publikacijoje, vaizdo įraše, žinutėje („tweet“) ir pan., komunikacijos vieneto pradžioje. Ilgos trukmės vaizdo įrašuose, jei visas vaizdo įrašas yra reklaminio pobūdžio, žymuo „Reklama“ turėtų pasirodyti pradžioje ir vėliau kelis kartus. Reklaminio pobūdžio atskleidimas tik vaizdo įrašo pabaigoje laikomas netinkamu žymėjimu.
  3. Reklamos žymėjimas, kai žinutė skleidžiama lietuvių kalba bei auditorijai, kurios didžioji dalis kalba lietuviškai, turėtų būti pateikiamas lietuvių kalba („Reklama“, „Apmokėta” ar pan.).
  4. Reklamos davėjai yra atsakingi už nuomonės formuotojų vykdomą komunikaciją apie jų produktą.
  5. Nuomonės formuotojų teiginiai turi būti teisingi, neklaidinantys ir patikrinami.

11 straipsnis. Sąžininga verslo praktika

  1. Reklama negali būti naudojamas kaip nesąžiningos konkurencijos įrankis.
  2. Asmenų, organizacijų, įmonių, komercinės ar pramoninės veiklos, profesijų, produktų, rinkodaros elementų ar su jais susijusių kitų veiksnių menkinimas, net jei jie nėra aiškiai paminėti, yra draudžiamas.
  3. Kuriant ir skleidžiant reklamą turi būti užtikrinamas intelektinės nuosavybės apsauga ir jokie intelektinės nuosavybės objektai negali būti naudojami reklamoje be išimtinių teisių į šiuos objektus savininkų sutikimo, išskyrus leistiną lyginamąją reklamą.

12 straipsnis. Asmenų teisės ir apsauga

Kuriant ir skleidžiant reklamą turi būti užtikrinama:

1) Privatumo ir asmens duomenų apsauga – rinkodaros veikla turi būti organizuojama taip, kad būtų gerbiamas vartotojų privatumas ir laikomasi visų teisės aktų, susijusių su asmens duomenų apsauga.

2) Asmens atvaizdo, vardo, pavardės apsauga – be aiškaus asmens leidimo reklamoje negali būti naudojamas asmens atvaizdas, vardas, pavardė, pseudonimas, sceninis vardas. Asmeniui viešai parašius komentarą apie prekę, tokio komentaro negalima toliau skleisti savo kanalais be asmens sutikimo.

13 straipsnis. Socialinė reklama

  1. Socialinėje reklamoje turi būti nurodytas reklamos davėjo pavadinimas ir socialinis tikslas, kurio siekiama.
  2. Kai socialinė reklama yra susijusi su pardavimų skatinimo iniciatyva, turi būti aiškiai nurodyta socialiniam tikslui skiriama pinigų suma arba procentinė dalis.
  3. Socialinė reklama jokiu būdu negali:

1) pažeisti žmogaus, net jei jis yra pagalbos ar paramos subjektas, garbės ir orumo;

2) remtis šokiruojančiais ir/arba tikrovės neatitinkančiais ar selektyviais, išimtiniais faktais, siekiant pateisinti perdėtus reikalavimus ir panikos kėlimą, pervertinti socialinės problemos, dėl kurios kreipiamasi, mastą ar pobūdį;

3) versti kaltais ar skolingais tuos, kurie nesutinka su kreipimusi;

4) reikalauti pinigų iš nepilnamečių.

 

III SKYRIUS. VAIKAI IR PAAUGLIAI

14 straipsnis. Bendrieji reklamos vaikams principai

  1. Rengiant reklamą, nukreiptą į vaikus, turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir atsižvelgiama į šio kodekso principus, atitinkamos tikslinės grupės amžių, jos pažintinius gebėjimus bei besiformuojančią asmeninę teisę į privatumą, nepriklausomą nuo tėvų ar globėjų.
  2. Vaikams skirtuose pranešimuose negali būti normalizuojamas arba skatinamas pavojingas ar neatsakingas elgesys, įskaitant, bet neapsiribojant pavojingą elgesį gatvėse, prie vandens telkinių, uždarų draudžiamaisiais ženklais žymimų objektų ir erdvių, elgesį su aštriais įrankiais ir elektros prietaisais, bendravimą su nepažįstamaisiais gatvėje ar internetinėje erdvėje, patyčias.
  3. Reklama negali skatinti, kad vaikai pirktų prekes ar paslaugas be tėvų ar globėjų sutikimo. Jei reklamoje tiesiogiai raginama pirkti, joje greta turėtų būti ir rekomendacija gauti tėvų ar globėjų sutikimą.
  4. Reklama negali diskredituoti tėvų, globėjų ar kitų suaugusiųjų, ypatingai mokytojų ar kitų už ugdymą ir socialinę tvarką atsakingų asmenų autoriteto apskritai arba formuojant prekių (ne)pasirinkimo kriterijus.
  5. Produktų, kurių pirkimas yra neteisėtas ir (arba) naudojimas nėra tinkamas vaikams, reklamos davėjai turėtų imtis pagrįstų veiksmų, kad reklama nepasiektų vaikų:

1) naudoti tinkamus auditorijos parinkimo įrankius platformose apribojant reklamos nukreipimą į vaikus;

2) nepublikuoti reklamos medijoje, kurios sklaida nėra apribota, o tikslinėje ar pasiekiamoje auditorijoje yra reikšminga vaikų proporcija;

3) riboti reklamos talpinimą plataus pastebimumo lauko reklamoje, ypač jei ši yra arčiau nei 300 metrų nuo ugdymo įstaigų ir vaikų susibūrimo vietų.

6. Jei produktų, skirtų vaikams, reklama gali sudominti tikslinę grupę tiek, kad jie siektų pamatyti reklamą ir/arba reklamuojamą pasiūlymą jiems pagal redakcinį turinį netinkamoje visuomenės informavimo priemonėje, laidoje ar interneto svetainėje, reklama neturi būti talpinama arba nukreipti į tokią priemonę, laidą ar interneto svetainę.

7. Reklama, nukreipta į vaikus, neturi skelbti teiginių ar vizualinių elementų, kurie galėtų pakenkti vaikams psichiškai, moraliai ar fiziškai.

15 straipsnis. Pasinaudojimas vaikų patiklumu ar patirties stoka

  1. Reklama neturi išnaudoti vaikų patiklumo, lojalumo jausmo, patirties stokos ar emocinio nebrandumo.
  2. Kai reklamoje demonstruojamas produkto veikimas ir naudojimas, reklama neturėtų:

1) sumenkinti reikalingų įgūdžių ar klaidinti dėl amžiaus, nuo kurio produktą galima surinkti, aktyvuoti ar naudoti, kad būtų pasiektas reklamuojamas efektas ar rezultatas;

2) perdėtai vaizduoti tikrąjį produkto dydį, vertę, prigimtį, patvarumą ar veikimą taip, kad tai būtų nesuprantama tikslinei grupei;

3) neatskleisti papildomų pirkinių poreikio, pvz., priedų ar individualių kolekcijos elementų, kurie būtini reklamuojamam ar norimam rezultatui pasiekti;

4) teigti ar sudaryti regimybę, kad įsigytas ar naudojamas produktas suteiks naudotojui fizinį, psichologinį arba socialinį pranašumą prieš nenaudojančiuosius (arba kad produkto neturėjimas sukurs priešingą efektą).

3. Reklamoje neturi būti naudojama fantazija, kompiuterinė grafika ar kitos technologijos taip, kad vaikams būtų sunku atskirti realybę nuo fikcijos, dėl to neteisingai įvertinant tikrąsias produkto savybes ar jo veikimą.

4. Reklamoje, skirtoje vaikams iki 12 m., draudžiama naudoti personifikuotus ar antromorfizuotus („atgijusius”) produktus, ypatingai žaislus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kreipiasi į vaikus ar prašo būti nupirkti, sukuria emocinį ryšį ar verčia juos manyti, kad produktas turi jausmus ar norus.

5. Reklama vaikams turi atsižvelgti į jų ribotus gebėjimus įvertinti produkto kainos ir vertės santykį:

1) Kainos reklamoje vaikams neturėtų būti pateikiamos taip, kad vaikai neteisingai suvoktų produkto kainą ar vertę, pavyzdžiui, jas sumažinant ar paslepiant po kitais kaštais.

2) Reklama, skirta vaikams, neturi sufleruoti kainos prieinamumo ar menkumo, tiesiogiai skatinant pirkti, pavyzdžiui, naudojant šūkius „prieinama visiems“, „labai pigu“, „gali sau leisti“, „tik“, „vos“ ar pan.

16 straipsnis. Reklamos vaikams vertinimas

Vertinant, ar reklama yra nukreipta į vaikus, ir atitinkamai taikant Kodekso kriterijus, atsižvelgiama į:

1) Produkto ar jo kategorijos paskirtį, pobūdį, naudojamumą ir pageidaujamumą vaikų tikslinėse grupėse;

2) Reklamoje vaizduojamus asmenis, kurie atrodo jaunesni nei 18 metų;

3) Visuomenės informavimo priemonės, laidos, interneto svetainės ar kanalo, kuriame patalpinta reklama, atitiktį vaikų interesams pagal turinį ir/arba pagal auditorijos dydį ir proporcijas visoje priemonės, laidos, svetainės ar kanalo auditorijoje pagal tyrimų ar vidinius priemonės, laidos, svetainės ar kanalo duomenis;

4) Reklamos skaitmeninėje medijoje sklaidos nustatymus, nukreiptus į vaikų auditoriją;

5) Vaizdų, vaizdinių, audio pritaikymą vaikų auditorijai: pavyzdžiui, kompiuterizuoti ir/arba animuoti vaizdai, video, papildyti fantazijos kūriniais, animaciniams personažams būdingas balsas  rodo, kad reklama skirta vaikams;

6) Vaikams būdingą žodyną (ypatingai kreipinį „tu“ vietoje „jūs“), žargoną, elgesį ir muziką;

8) Vaikų auditorijoje populiarius aktorius, šou verslo atstovus, tinklaraštininkus, personažus, kurie reklamuoja produktą;

7) Vaikų vaizdavimą jiems charakteringuose kontekstuose ar su charakteringais atributais, pavyzdžiui, mokykloje ar prie mokyklos, vilkint uniformą.

 

IV SKYRIUS. PARDAVIMŲ SKATINIMAS

17 straipsnis. Reikalavimai pardavimų skatinimui

  1. Pardavimų skatinimas (pvz. nuolaidos, dovanos, didesni kiekiai už tą pačią kainą) turi suteikti vartotojui realią, patikrinamą ekonominę naudą, palyginti su įprasta, anksčiau taikyta kaina, ar pasiūlymu.
  2. Pardavimų skatinimas produktui ar jų grupei turi būti ribotas laike. Įprastai laikoma, kad pardavimų skatinimo akcija neturi trukti ilgiau nei 30 dienų, kad vartotojas nebūtų klaidinamas, jog akcija yra ypatinga. Bet kokiam ilgesniam laikotarpiui būtinas pagrindimas.
  3. Pardavimų skatinimas turi būti skaidrus ir suteikti pakankamai informacijos vartotojui, svarstančiam, ar juo pasinaudoti, įskaitant akcijos trukmę bei kitas akcijos sąlygas, pavyzdžiui, kol yra prekių arba kol bus išparduoti likučiai.
  4. Jei pardavimų skatinimo reklamoje nenurodytas jos galiojimo terminas, kainos ir kitos pasiūlymo sąlygos, nurodytos komunikacijoje, turi galioti tol, kol reklama skleidžiama.

18 straipsnis. Terminų „nemokamai“ ar „dovana“ vartojimas:

  1. Terminai „nemokamai“, „dovana“, „be išlaidų“ ar kiti panašūs gali būti vartojami tik tada, jei: 1) pasiūlymas nesukelia jokių įsipareigojimų,

2) vienintelės išlaidos susijusios su kelione atsiimti produktą, įprastą pašto mokestį atsisiųsti produktą arba įprastą SMS kainą užsiregistruoti akcijoje.

3) pasiūlymas susijęs su kito produkto pirkimu, kurio kaina nėra padidinta siekiant visiškai ar iš dalies padengti „nemokamo“ pasiūlymo kainą.

2. Išlaidos, tenkančios vartotojui, kitos nei aiškiai nurodytos pirmiau dėl nemokamo pasiūlymo, turi būti aiškiai atskleistos ir apimti bet kokius papildomus pristatymo, pakavimo, tvarkymo ar kitus  mokesčius.

3. Jei pasiūlymas taikomas produktui ir norint juo pasinaudoti reikia įsigyti tam tikrą produktų skaičių, ši informacija turi būti aiškiai nurodyta.

4. Jei pasiūlymas apima du ar daugiau produktų, iš kurių tik vienas yra nemokamas, vartotojui turi būti aiškiai nurodyta, kuris produktas yra nemokamas, o už kurį reikia mokėti.

5. „Bandomasis mėginys“ negali būti vadinamas nemokamu, jei vartotojas privalo padengti prekių grąžinimo išlaidas, nebent tai aiškiai nurodyta pasiūlyme vartotojui.

6. Jei akcijos metu mėginiai ar dovanos platinami be vartotojo prašymo ar numanomo sutikimo gauti, vartotojas turi būti aiškiai informuotas, kad jis neturi jokios pareigos nei mokėti, nei grąžinti šių prekių.

19 straipsnis. Pardavimų skatinimo reklamos administravimui taikomi reikalavimai

  1. Reklama, kuri skirta komunikuoti konkrečias priemones, skirtas pardavimų skatinimui turi būti administruojama naudojant tinkamus išteklius bei priežiūrą ir turėtų apimti tinkamas apsaugos priemones, užtikrinančias, kad suteikiama nauda vartotojui, kuri buvo komunikuojama reklamoje, atitiktų pagrįstus vartotojų lūkesčius.
  2. Dovanų ar prekių su nuolaida kiekis turi būti proporcingas reklamos mastui, auditorijai ir pasiūlymo pobūdžiui. Įmonė turi elgtis sąžiningai vartotojų atžvilgiu, užtikrindama, kad reklama nekeltų klaidingo įspūdžio apie pasiūlymo gausą ar prieinamumą, o pakankama dalis tikslinės auditorijos, besielgianti atsakingai pasiūlymo atžvilgiu, galėtų pasinaudoti pasiūlymu. Rekomenduojama, kad dovanų užtektų bent pusei akcijos laikotarpio.
  3. Jei akcijos prekės ar pasiūlymo dovanos pasibaigusios, įmonės turi imtis pagrįstų priemonių pasiūlymo reklamai koreguoti ar pašalinti, o vartotojai turėtų būti tinkamai informuojami apie pasiūlymo galiojimo pasibaigimą iki pagrindinės prekės, kuri yra būtina pasinaudojimo pasiūlymu sąlyga, įsigijimo.

 

V SKYRIUS. RĖMIMAS

20 straipsnis. Reikalavimai rėmimui

  1. Visas rėmimas turėtų būti grindžiamas sutartiniais rėmėjo ir remiamos šalies įsipareigojimais.
  2. Draudžiama melagingai apsimesti, asocijuotis ar klaidinti, kad įmonė, prekės ženklas ar produktas yra renginio, iniciatyvos ir pan. rėmėjas, siekiant pasinaudoti trečiųjų šalių reputaciniu kapitalu neatsiskaitant už viešinimo ir savo reputacijos kėlimo paslaugas.

 

VI SKYRIUS. DUOMENIMIS GRINDŽIAMA SKAITMENINĖ RINKODARA IR TIESIOGINĖ rinkodara

21 straipsnis. Atsakomybė už duomenų pagrindu vykdomą skaitmeninę ir tiesioginės rinkodaros veiklą 

  1. Nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio, terpės ar technologijos, atsakomybę už duomenų pagrindu vykdomą, skaitmeninę ir tiesioginės rinkodaros veiklą dalijasi visi procese dalyvaujantys subjektai, proporcingai jų atitinkamam vaidmeniui procese ir neviršydamos savo atitinkamų funkcijų. Ši nuostata nepakeičia atsakomybės, kylančios pagal teisės aktus.
  2. Vertinant duomenimis grįstos rinkodaros taikymo etiškumą ir atitiktį įstatymas, laikomasi technologinio neutralumo, tai yra, nuostatos, jog kodekso reikalavimai nesiejami su konkrečia technologija, sistema ar priemone, o apibrėžti atsižvelgiant į funkciją, poveikį ar rezultatą vartotojams.

22 straipsnis. Duomenų kiekis

Įmonės, renkančios vartotojų duomenis reklamos tikslais neturėtų rinkti ir tvarkyti daugiau duomenų, nei būtina reklamai siųsti ar rodyti. Ypač tais atvejais, kai duomenys buvo surinkti dėl kito tikslo, o ne reklamos, pasibaigus šiam kitam tikslui, visi duomenys, kurie nėra būtini reklamos tikslais, turi būti ištrinti.

23 straipsnis. Vartotojų sutikimų duomenimis grįstai rinkodarai naudojimas

  1. Reklamos užsakovai ir skleidėjai privalo informuoti duomenų subjektus apie jų teisę nesutikti, kad jų asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais, tiek renkant jų duomenis, tiek kiekvienoje reklamoje. Norėdami pasinaudoti šia teise, duomenų subjektai neturi būti įpareigoti pateikti jokio paaiškinimo.
  2. Kai remiamasi sutikimu, sutikimas dėl trečiųjų šalių reklamos siuntimo turi būti gautas atskirai nuo sutikimo dėl pačios įmonės produktų ir (ar) paslaugų reklamos siuntimo. Vertinant, ar teisėtas interesas nusveria duomenų subjekto teises, duomenų valdytojai ir tvarkytojai turi atsižvelgti į duomenų subjekto privatumo lūkesčius, ar reklama grindžiama profiliavimu ir į tokio profiliavimo sudėtingumą.
  3. Reklamos užsakovai arba skleidėjai turi pateikti informaciją apie duomenų rinkimo, saugojimo ir tvarkymo tikslus, aiškia ir suprantama kalba, vengdami sudėtingos teisinės terminijos ir dviprasmiškų formuluočių, aiškiai atskiriant duomenų rinkimo tikslus ir naudojimo principus atskirais paragrafais.
  4. Kai slapukai naudojami asmeniniams ar elgsenos reklamos tikslams: (i) šis tikslas turi būti aiškiai nurodytas; (ii) dviprasmiški aprašymai turi būti vengiami; (iii) turi būti paaiškinta, kad tokia reklama grindžiama vartotojo naršymo ir programėlės naudojimo profiliavimu.

24 straipsnis. Tiesioginė rinkodara

  1. Jei tiesioginė rinkodara įgyvendinama skambučiais potencialiems klientams pagal iš anksto surinktus kontaktus, skambučiai turėtų būti atliekami vietos normų nustatytomis valandomis, nebent gavėjas aiškiai nurodė pageidaujantis kitokio laiko.
  2. Susisiekęs su vartotoju, tiesioginę rinkodarą įgyvendinantis įmonės atstovas ar užsakomąsias paslaugas atliekantis asmuo turi nedelsdamas nurodyti reklamos davėjo, kurį jis atstovauja, pavadinimą, paaiškinti skambučio tikslą, mandagiai nutraukti pokalbį, kai tampa akivaizdu, kad pašnekovas nebenori ar negali tęsti pokalbio, arba kai pašnekovas yra vaikas ar paauglys.
  3. Reklama, siunčiama el. paštu, turi būti aiškiai atpažįstama kaip tokia pagal temos eilutę – vartotojas turi suprasti, kad gavo reklamą bei koks jos galimas pobūdis neatidaręs laiško. Laiško tema negali būti klaidinanti, o komercinis žinutės pobūdis – slepiamas.

 

VII SKYRIUS. APLINKOSAUGINIAI TEIGINIAI

25 straipsnis. Aplinkosauginių teiginių reikalavimų taikymo sritys

  1. Kodekso reikalavimai taikomi

1) Visai reklamai, kurioje pateikiami aplinkosauginiai teiginiai, t. y. bet kokiam teiginiui, kuriame tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomi aplinkosauginiai ar ekologiniai aspektai, susiję su bet kokio objekto gamyba, pakavimu, platinimu, teikimu, įgyvendinimu, naudojimu/vartojimu ar utilizavimu.

2) Teiginiams, kuriuose išreiškiami siekiai, tikslai ar įsipareigojimai pasiekti tam tikrą aplinkosauginį veiksmingumą ar rezultatus dabar, netrukus ar ateityje.

3) Teiginiams, pateikiamiems bet kokiomis priemonėmis – įskaitant logotipus, etiketes, pakuočių intarpus, reklaminę medžiagą pardavimo vietose, susijusią literatūrą bei skaitmeninę mediją.

2. Aplinkosauginio teiginio reikšmė ir poveikis pirkimo elgsenai turėtų būti nustatoma remiantis tuo, kaip jį tikėtina suvoks vidutinis vartotojas, atsižvelgiant į bendrą komunikacijos kontekstą.

26 straipsnis. Aplinkosauginių teiginių pagrindimas

  1. Visi tiesioginiai ar netiesioginiai aplinkosauginiai teiginiai turi būti pagrįsti patikimais moksliniais įrodymais ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Būtina užtikrinti, kad pagrindžiantys duomenys atspindėtų atitinkamą produktą ar veiklą bei reklamoje pateiktus aplinkosauginius aspektus, savybes ar veiksmingumą.
  2. Norint pagrįsti reklamos teiginius, išreiškiančius tikslus ar įsipareigojimus pasiekti tam tikrus aplinkosauginius rodiklius ateityje, būtina įrodyti, kad jie turi patvirtintus veiksmų planus ir sąžiningai siekia įgyvendinti nurodytą siekį, tikslą ar įsipareigojimą per nustatytą laikotarpį, o ne manipuliuoja abstrakčia vizija.

27 straipsnis. Sąžiningas ir teisingas aplinkosauginių teiginių pateikimas

  1. Aplinkosauginė reklama turėtų būti formuluojama taip, kad nebūtų pasinaudota vartotojų susirūpinimu dėl aplinkos ir jų galimu aplinkosaugos žinių trūkumu.
  2. Reklamoje neturėtų būti jokių aplinkosauginių teiginių, galinčių klaidinti vartotojus dėl komunikuojamo objekto aplinkosauginių aspektų ar privalumų arba dėl reklamos užsakovo veiksmų, susijusių su aplinkosauga.
  3. Reklamoje neturėtų būti naudojami perdėti aplinkosauginiai privalumai, pvz., nereikšmingas pagerinimas neturėtų būti pateikiamas kaip reikšmingas laimėjimas. Statistiniai duomenys neturėtų būti pateikiami klaidinančiai.
  4. Aplinkosauginis teiginys turėtų būti susijęs su konkrečiu objektu, pvz., su aptariamu produktu ar veikla. Jis turėtų apimti tik tuos aspektus, patobulinimus ar savybes, kurios jau egzistuoja arba tikėtina, kad bus įgyvendintos konkrečiu laikotarpiu, pvz., produkto gyvavimo laikotarpiu. Iš atskiros reklamos žinutės ar konteksto, kuriame, tikėtina, integraliai pasirodo teiginys, turėtų būti aišku, kam teiginys yra taikomas, pvz., pačiam produktui, jo konkrečiai sudedamajai daliai ar elementui, pakuotei ar jos daliai, gamintojo veiklai ar operacijoms. Tais atvejais, kai be konteksto reklamos teiginio reikšmė gali būti interpretuojama skirtingai ar klaidinti vartotoją, teiginys neturėtų būti naudojamas be konteksto ar pilnos žinutės.
  5. Jau egzistuojanti, bet anksčiau neatskleista produkto savybė neturėtų būti pristatoma kaip „nauja“ aplinkosauginiame kontekste, tai yra, pozicionuojama kaip iš esmės naujas gamybos, vartojimo ar utilizavimo būdas ar procesas, prisidedantis prie aplinkosaugos.
  6. Aplinkosauginiai teiginiai neturėtų teigti ar užsiminti, kad įstatymais ar privalomais standartais reikalaujami ribojimai ar naudos yra atlikti savanoriškai.

28 straipsnis. Paaiškinimai ir palyginimai

  1. Visi papildomi pagrindinės informacijos ar teiginio paaiškinimai turėtų būti aiškūs, lengvai pastebimi ir suprantami. Paaiškinimai turėtų būti pateikti arti teiginio, kurį jie paaiškina, kad vartotojai juos suvoktų kartu.
  2. Kai kuriais atvejais, pateikiant paaiškinimus ar palyginimus, gali būti pasirinkta nukreipti vartotoją į svetainę URL nuoroda ar QR kodu, kurioje galima rasti tikslesnę informaciją, jei produkto pakuotėje ar reklaminėje priemonėje neįmanoma pateikti visų paaiškinimų ir/arba užtikrinti būtiną vartotojo informuotumą. Ši išlyga netaikoma tais atvejais, kai teisės aktai reikalauja pateikti konkrečia informaciją produkto pakuotėje ar ant paties gaminio.
  3. Bet koks aplinkosauginis teiginys turėtų būti konkretus, o palyginimo pagrindas – aiškus ir suprantamas vidutiniam vartotojui. Aplinkosauginis pranašumas prieš konkurentus turėtų būti teigiamas tik tada, kai galima įrodyti realų pranašumą. Reklamoje lyginami aspektai turėtų atitikti tuos pačius poreikius ir būti skirti tam pačiam tikslui.

29 straipsnis. Teiginiai apie sudedamąsias dalis

  1. Aplinkosauginiai teiginiai neturėtų būti grindžiami tuo, kad produktas neturi tam tikro komponento, ingrediento, savybės ar poveikio, kuris niekada nebuvo siejamas su atitinkama produktų kategorija. Tokie teiginiai gali būti pateisinami tik tada, jei jie atsako į galimus vartotojų klaidingus įsitikinimus dėl tam tikros medžiagos ar savybės naudojimo.
  2. Bendrosios aplinkosaugai reikšmingos produkto, pakuotės ar naudojimo būdo savybės ar ingredientai, būdingi visiems arba daugumai produktų šioje kategorijoje ar nustatyti teisės aktais bei standartais neturėtų būti pateikiami kaip unikali ar ypatinga reklamuojamo produkto savybė.

30 straipsnis. Sertifikatai, ženklai ir simboliai

  1. Aplinkosauginiai ženklai, logotipai, etiketės ar simboliai neturėtų būti naudojami taip, kad klaidingai sudarytų įspūdį apie oficialų patvirtinimą ar nepriklausomą trečiosios šalies sertifikavimą.
  2. Kai teiginius patvirtina sertifikavimo įstaiga, reklamoje turėtų būti laikomasi atsargumo, kad nebūtų klaidinančiai pateikta ar perdėta sertifikavimo apimtis ir ribos.

 

VIII skyrius. REKLAMOS SAVIREGULIACIJA. ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO KODEKSO PAŽEIDIMUS.

31 straipsnis. Reklamos savireguliacijos principai 

1  Šiuo Kodeksu įtvirtinama reklamos savireguliacija grindžiama teisingumo, viešumo, objektyvumo, teisėtumo, etiškos reklamos, reklaminės veiklos subjektų nediskriminavimo ir atvirumo principais.

  1. Kodeksas taikomas už Kodekso įgyvendinimą atsakingos institucijos nariams bei savanoriškai prie kodekso laikymosi prisijungusiems reklamos rinkos dalyviams, kurių interesais yra kuriama ir platinama reklama, reklamos kūrėjams ir platintojams, tame tarpe ir tiesioginės rinkodaros, veikiantiems užsakovo vardu, paslaugų teikėjams. Tai, kad reklamos turinys ar forma gali būti visiškai ar iš dalies kilę iš kitų šaltinių, nepateisina Kodekso taisyklių nesilaikymo.
  2. Savanoriško prisijungimo prie Kodekso taikymo tvarką nustato Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumas.
  3. Šį Kodeksą prisiėmusių verslo bendruomenės subjektų veikla turi atitikti teisės aktų, įskaitant bet neapsiribojant, reklamą ir sąžiningą komercinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, reikalavimus bei šiuo Kodeksu nustatytus standartus. Savireguliacijos institucijų sprendimai turi būti vykdomi laiku.
  4. Šį Kodeksą prisiėmę verslo bendruomenės subjektai neturėtų savo iniciatyva kurti, skelbti ir platinti, taip pat dalyvauti kuriant, skelbiant ar platinant, reklamą, kuri akivaizdžiai prieštarauja šiam Kodeksui ir galiojančioms savitvarkos taisyklėms. Jei tokia reklama buvo paskelbta, ji turėtų būti nedelsiant pašalinta.
  5. Siekiant atitikties teisės aktų reikalavimams ir šio Kodekso standartams, sutartyse su reklamos kūrėjais, platintojais ar bet kuriais subjektais, kurių interesais yra kuriama ir platinama reklama, taip pat rėmimo sutartyse su renginių organizatoriais ar kitomis remiamomis iniciatyvomis turėtų būti įtvirtinamos nuostatos dėl teisės aktų bei Kodekso standartų laikymosi.

32 straipsnis. Reklamos savitvarkos institucija 

Šio Kodekso pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl šių pažeidimų priima kolegialus organas –  Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumas, kuris dirba pagal Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumo patvirtintą darbo reglamentą.

33 straipsnis. Atsakomybė už šio Kodekso pažeidimus

  1. Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumui konstatavus, kad reklamos subjekto veikla ir (arba) jo sukurta, skelbiama ar platinama reklama neatitinka šio Kodekso nuostatų, Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumas savo nuožiūra gali nuspręsti įpareigoti Kodeksą pažeidusį subjektą:

1.1. nutraukti Kodekso reikalavimų neatitinkančią veiklą; ir (arba)

1.2. pašalinti Kodekso reikalavimų neatitinkančios reklamos skelbimą, platinimą ar kitokį naudojimą.

2. Kodeksą pažeidusiam subjektui nevykdant Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumo  sprendimo, jei yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumas apie pažeidimą praneša kompetentingoms priežiūros institucijoms. Sprendimai dėl Kodekso pažeidimų skelbiami viešai Lietuvos Reklamos standartų biuro interneto svetainėje.

3. Subjektas, nevykdantis Lietuvos Reklamos standartų biuro prezidiumo  sprendimo, arba subjektas, pakartotinai per dvejus metus pažeidęs Kodeksą, šalinamas iš Lietuvos Marketingo asociacijos dvejiems metams.

 

VII skyrius. KODEKSO GALIOJIMAS IR PERŽIŪRA

  1. Šis Kodeksas įsigalioja ir jame numatytas savitvarkos priežiūros mechanizmas pradedamas taikyti 2026 m. kovo mėn. 26 d., vadovaujantis LiMA Valdybos posėdžio protokolu Nr. VPP-26.03.
  2. Kodekso nuostatos periodiškai, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus peržiūrimos ir, esant poreikiui, atnaujinamos. Atnaujinta Kodekso redakcija pateikiama visiems Lietuvos Marketingo asociacijos nariams žiniai ir nuo joje nurodytos datos įsigalioja automatiškai.