Dalis vadovų Lietuvoje vis dar mano, kad viešumas – „ne jiems“. Kad už juos kalbės jų darbai ir rezultatai, o komunikacija „pasidarys pati“. Deja, rinka jau veikia kitaip.

Šiandien vadovo įvaizdis ir buvimas viešumoje nebėra „nice to have“ projektas. Tai – viena iš vadovo darbo funkcijų, kuri kuria apčiuopiamą vertę atstovaujamai organizacijai: padeda formuoti norimą įvaizdį, kurti gerą reputaciją, didinti pardavimus, lengviau pritraukti reikalingų darbuotojų ir neabejotinai – lengviau valdyti komunikacines krizes.

Kalbėkime skaičiais: 82% žmonių labiau pasitiki ta organizacija, kurios vadovas komunikuoja socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. 77% žmonių yra labiau linkę pirkti iš to prekės ženklo, kurio vadovą jie žino. 78% specialistų kaip darbovietę rinktųsi tą organizaciją, kurios vadovą mato kaip lyderį viešojoje erdvėje, palyginti su ta, kurios vadovas nėra matomas.

Pateiksiu vieną pavyzdį. Išgirdus tokius vardus Markas Zakerbergas, Elonas Muskas, Steve’as Jobsas ar Tony Starkas, greičiausiai kiekvieno iš jų įvaizdis jums iš karto iškyla mintyse. Taip, paminėjau ir išgalvotą personažą, nes jis šiame kontekste yra puikus pavyzdys, ką gali padaryti nuosekliai kuriamas asmeninis prekės ženklas.

Lietuvos vadovams galioja tie patys dėsniai. Skirtumas tik vienas – mastas. Bet principai lieka tie patys.

Šiandien profesiniame pasaulyje socialiniai tinklai, ypatingai „LinkedIn“, yra viena iš pagrindinių platformų, kurioje kiekvienas vadovas turi erdvę rodyti savo lyderystę, dalintis įžvalgomis, komentuoti rinką ir kurti pasitikėjimą.

Ir nors organinis pasiekiamumas socialiniuose pastaraisiais metais akivaizdžiai sumažėjo, vadovai, kurie komunikuoja nuosekliai ir aiškiai, toliau augina savo turinio peržiūras, bendrauja komentaruose ir – svarbiausia – mezga ryšius per asmenines žinutes, kurios dažnai virsta realiomis verslo galimybėmis.

Tad kaip kurti savo įvaizdį socialiniuose tinkluose, kuris nepaskęstų sraute ir duotų grąžą?

1. Rašykite taip, kaip kalbate

Didžiausia vadovų klaida komunikuojant – sausas ir pernelyg „teisingas“ tonas. Tokie įrašai labiau primena metinę ataskaitą nei gyvą pokalbį su savo auditorija. O socialiniai tinklai yra būtent apie pokalbį.

Tad esminis patarimas – kalbėti su žmonėmis, o ne į juos.

Čia veikia paprasti dalykai:

Pirmiausia, naudokite kasdienius žodžius. Jūs nerašote mokslinio straipsnio, todėl turite skambėti žmogiškai.

Visų antra – stenkitės išlaikyti natūralų ritmą. Trumpi sakiniai, natūralios pauzės, aiškios mintys. Perskaitykite tekstą garsiai ir patikrinkite, ar jis skamba gerai.

Taip pat nepamirškite užduoti klausimų. Įtraukite žmones. Jų reakcijos (patiktukai, komentarai, pasidalijimai) ne tik pagerins įrašo matomumą, bet ir sustiprins ryšį su auditorija.

Parodykite šiek tiek asmenybės. Pajuokaukite. Ir svarbiausia – prieš publikuodami paklauskite savęs: „Ar aš taip kalbėčiau prie kavos?“ Jei taip – spauskite „skelbti“. Jei ne – perrašykite.

Pamatysite, tai atsiperka: lengvai atpažįstamas, žmogiškas turinys „LinkedIn“ tinkle generuoja iki 40% daugiau įsitraukimo nei sausos, beasmenės žinutės. Išbandykite patys.

2. Būkite tikri

Autentiškumas šiandien tapo viena stipriausių vadovo komunikacijos valiutų.

Tai nuolat pasitvirtina praktikoje. Dirbant su vienos įmonės vadove, kuri pirmą kartą viešai pasidalijo įrašu ne apie įmonės veiklą, naujienas ar rezultatus, bet sunkiausia vadovavimo patirtimi – spaudimu „augti bet kokia kaina“ – jis tiesiog “sprogo”: sulaukė poros tūkstančių reakcijų ir dešimčių komentarų bei žinučių iš kitų vadovų, kurie ten atpažino save.

Jis pavyko būtent dėl atvirumo ir unikalumo. Nesidalykite temomis vien todėl, kad jos tuo metu „ant bangos“. Verčiau dalinkitės istorijomis ir įžvalgomis, kurios atspindi jūsų vertybes, veiklą ir asmenybę. Kalbėkite apie tai, kas realu ir pažįstama jūsų auditorijai. Tačiau nepamirškite visada išlikti profesionaliais tiek tonu, tiek turiniu.

3. Atimkite, o ne pridėkite

Kiekvienas žodis, kuris jums nedirba, dirba prieš jus.

Ši taisyklė šiandien ypač aktuali. Socialiniuose tinkluose kasdien publikuojami milijonai įrašų, tad jei jūsų žinutė nėra aiški ir tiksli, skaitytojai nesivargins – jie tiesiog “scrollins” toliau.

O dirbtinio intelekto turinio bumas tik padidino gaunamą informacinį triukšmą. DI sugeneruoti įrašai dažnai yra per ilgi, per abstraktūs ir paskandinantys žinutes sraute. Dar blogiau – skaitytojai maždaug pusę atvejų atpažįsta DI sugeneruotą turinį, o tada pasitikėjimas smarkiai krenta.

Todėl nesvarbu, ar rašote nuo nulio, ar redaguojate su „ChatGPT“ – taisyklė ta pati: kiekvienas žodis turi užsitarnauti savo vietą. Jei jis neprideda vertės ar neduos prasmės – jo neturi būti.

4. Argumentuokite

Pasitikėjimas verslo lyderiais šiandien nėra duotybė. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 60% žmonių mano, jog verslo vadovai sąmoningai nutyli arba pagražina realybę.

Klausite: tai kaip pelnyti skeptiškos auditorijos pasitikėjimą? Atsakymas paprastas: įrodymais ir argumentais.

Todėl kiekviena nuomonė turi būti paremta faktais, duomenimis arba aiškiais pavyzdžiais. Taip sakant, vadovo komunikacija turi atlaikyti „kryžminę apklausą“.

5. Skelbkite, prisitaikykite, kartokite

Kiekvienas, kuris teigia žinantis, kas taps viral socialiniuose tinkluose, pardavinėja gyvatės aliejų.

Sėkmingai komunikuojantys vadovai testuoja: temas, formatus, toną. Su jais stebime, kas skatina įsitraukimą, kas skatina komentarus ir žiūrime į tai, kas žmonėms iš tikrųjų rezonuoja. Tada darome daugiau to, kas veikia.

6. Bukite nuoseklūs

Vadovo įvaizdis turi sutapti visur: socialiniuose tinkluose, el. pašto paraše, viešuose pasisakymuose ir pranešimuose, socialinių tinklų paskyrose ir nuotraukose. Vadovas turi turėti savo komunikacijos liniją, kryptis ir tematikas, komunikuoti pastoviai ir nuosekliai.

Nuoseklumas kuria atpažįstamumą ir pasitikėjimą. Jis yra esminis siekiant įtvirtinti aiškų ir profesionalų įvaizdį.

Dažnai pastebiu, kad daug vadovų pabando, paskelbia kelis įrašus, nemato greito rezultato ir sustoja. Tačiau laimi tie, kurie nuolat testuoja, prisitaiko ir mokosi. Tie, kurie komunikaciją traktuoja kaip procesą, o ne vienkartinę iniciatyvą. O procesai vadovams visada kainuoja mažiau nei krizės.

Taip, komunikacija yra darbas

Ir pabaigai – komunikacija yra darbas. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje komunikuojantys vadovai asmeninės komunikacijos planavimą ir įgyvendinimą iš dalies arba visiškai perduoda komunikacijos specialistams ir profesionalams. Vienam tai gali būti asistentas, kitam – komunikacijos specialistas įmonės viduje, trečiam – freelancer‘is ar agentūra. Tokiam pagalbininkui ši užduotis turi būti kasdienio darbo dalis – planuoti, daryti, priminti, paskatinti. Tad šiuo atveju sprendimas visuomet yra, belieka tik pradėti.

Pagrindinis patarimas, kuris padeda paprasčiau įžengti į asmeninės komunikacijos rutinos kelią: pasirengti strategiją, į priekį planuoti komunikacijos temas bei užsibrėžti Jums realų ir apčiuopiamą komunikacijos dažnį. Pavyzdžiui, pasidalinti dviem socialinių tinklų įrašais per mėnesį.