Kartais vilioja reklaminius vizualus daryti su AI. Labai greitai gauni rezultatą, visai tikrovišką, dar jei turi dizainerį, kuris prižiūri, kad gautųsi neblogai – labai efektyvu.

Visi naudoja.

Šitas argumentas kartais verčia sudvejoti, ar vejiesi, ar vis tik esi priekyje, kai nusprendi savo reklamai pasidaryti fotosesiją ir video nufilmuoti iš tikrųjų. Tai kainuoja ir laiko, ir pinigų, ir pastangų.

Vis dėlto šį tekstą rašau klausydama savo mylimo atlikėjo galvoju, kad gražiausias dalykas yra tie paliečiantys tekstai, kuriuose pagauni lyg jautęs kažką panašaus. Malonu akiai žiūrėti ir tikrą video klipą, kuriame parinktos geros lokacijos, gražiai
dera spalvos. Matosi įdėtos pastangos.

Ateitis nėra tokia priklausoma nuo AI, kaip kartais galėtų pasirodyti, nes žmogus nėra tokia mechaniška būtybė, kaip ją įsivaizduojame. Turbūt nereikia aiškinti ar edukuoti, kad informaciją priimame kaip visumą. Nėra taip, kad galime pasakyti savo žinutę, uždėti ją ant bet kokio paveikslėlio ir įsivaizduoti, kad komunikacija įvyko.

Komunikacija yra visuma, kaip ir pokalbis su žmogumi.

Viena yra tekstas, kurį girdime, bet informaciją mums perduoda ir tonas, spalva, vaizdas, vieta, kanalas, kuriuo ji mus pasiekia, net laikas. Kartais girdime žodžius, bet mūsų smegenys jau būna nuskaičiusios kur kas daugiau.

Dabar per šitą prizmę pagalvokite apie tuos vienodus AI paveikslėlius. Nekalbu apie tą AI, kurio neatskiriame. Kalbu apie tą, kurį dabar visi matote bandydami įsivaizduoti. Taip, tie vienodo tono reklaminiai baneriai, kuriuose tekstai išdėstyti
panašiai, nesvarbu, ar tu kebabinė, ar kirpykla.

Kartais AI mus sudomina. Pavyzdžiui, kai socialiniuose tinkluose kalba labai realiai atrodantis žmogus ir pasako, kad jis yra AI. Sustojame, nes vau, kaip padaryta. Kai „Ryanair“ skrydžio metu balsas apie lėktuvo saugą kas antrą lietuvišką žodį kirčiuoja klaidingai, mums jau nebeįdomu. Mums keista. Suprantame, kur buvo pataupyta, ir viduje gal dar pagalvojame: ar tikrai nerado tų kelių šimtų eurų?

AI jūsų prekės ženklo komunikacijoje perduoda daugiau informacijos, nei kartais atrodo.

Man čia yra labai paprasta skirtis.

Yra AI, kuris lieka už kadro, ir yra AI, kuris pats tampa komunikacijos dalimi.

Pirmu atveju algoritmas padeda suredaguoti tekstą, išanalizuoti duomenis, sugeneruoti penkias idėjų versijas ar sutrumpinti darbą, kurio vartotojas net nemato.

Antru atveju efektyvumo sprendimą išstumiame į priekį. Sintetinis balsas tris minutes kalba žmogui jo gimtąja kalba taip, kaip nė vienas tos kalbos žmogus nekalbėtų. Reklaminis vizualas pirmiausia pasako „AI“ ir tik paskui, ką apskritai
norėjote reklamuoti.

Ką iš tiesų optimizuojame?

Jeigu optimizuojame vien turinio pagaminimo kainą, AI beveik visada laimės. Jeigu optimizuojame žmogaus pasitikėjimą, norą klausytis, prekės ženklo vertę ir ilgalaikį ryšį, atsakymas jau ne toks automatinis.

Kur link vedu? Tikrai ne į tai, kad turinį su AI daryti blogai. Ir joks vadovas neignoruos tris kartus mažesnės biudžeto eilutės, kurią gali pasiūlyti generuojamas turinys, bet prastas AI pasako daug apie jūsų prekės ženklą.

Ar mane labai stebina „Ryanair“ sintetinis balsas? Ne. Tai pigių skrydžių bendrovė, kuri niekada nežadėjo, kad daug investuos į kliento patirtį. Mes mažai mokame ir skrendame. Visai kitaip jausčiausi, jeigu taip su manimi pradėtų kalbėti prekės ženklas, kuris metų metus pasakoja apie išskirtinį dėmesį, artumą, kokybę ar „premium“ patirtį.

Tas pats AI sprendimas vienam prekės ženklui gali būti visiškai logiškas, kitam – griauti tai, ką jis metų metus apie save pasakojo.
Kai taip vertini, viskas pasidaro daug paprasčiau. Nebelieka vieno klausimo „naudoti AI ar ne?“. Lieka klausimas, ar konkretus sprendimas dera su tuo, kas jūs esate ir ką žadate savo žmogui.

Tiesą sakant, žaidimai rinkoje jau vyksta dar įdomesni.

Tikrindama šios temos tendencijas atradau labai įdomų „Quip“ pavyzdį. Prekės ženklas sukūrė reklamą, kuri daugeliui atrodė kaip AI, (pažiūrėkite čia) nors iš tikrųjų buvo nufilmuota realiai. Žmonės pradėjo tuo abejoti, o „Quip“ ėmė rodyti, kaip reklama buvo sukurta, ir iš pačios diskusijos pasidarė dar vieną komunikacijos liniją. (Galite paskaityti čia)

Visiškai nerealus, drąsus, įdomus ir, įtariu sąmoningas ir nemažai kainavęs žingsnis.

Taigi, mes mokame už pastangas. Bet pastangos ir atveda dėmesį.

Mes mėgstame matyti, kad kažkas dėl mūsų pasistengė.

Muzikoje. Mene. Renginiuose.

Reklamoje.

Gal todėl vis dažniau brangs ne pats faktas, kad turinį sukūrė žmogus, o jausmas, kad kažkas dėl mūsų tikrai pasistengė.

Kaip mėgstame atlikėją, kuris į savo šou sudeda viską, taip galime mėgti ir prekės ženklus, kurie savo komunikacijoje neina lengviausiu keliu.

Būkite Jessicos savo marketinge.