Naujienos

„Aukščiausios kokybės tinklas Lietuvoje“, „Šviežiausias mėsos skyrius Lietuvoje“, „Aukščiausia daržovių ir vaisių kokybė“ – šios viešojoje erdvėje nuskambėjusios prekybos centrų pasididžiavimo kupinos frazės jums jau turbūt ne kartą girdėtos. Žinoma, juk visi linkę didžiuotis savo pasiekimais ir įvertinimais. Tik kiek tie įvertinimai atspindi realią situaciją? Pasidomėjome, kaip atsitinka, kad daugelis didžiųjų prekybos centrų turi „QUDAL“, „TOP Darbdavio“, „Best Buy“ medalius ir skirtingose kategorijose yra „klientų įvertinti kaip geriausi“.

 

Itin aktyvūs ir įkyrūs „apdovanojimų“ pardavimai

 

 

UAB „Orkla Care“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narė Ornela Ramašauskaitė atskleidė, kad po blizgiais medaliais slypi ne vien kompetetingos komisijos bei pirkėjų įvertinimas, bet ir paprasčiausia verslo niša, kurios tikslas – pelnytis iš prekybos tinklų.

 

„Visi apdovanojimai ir įvertinimai, kurie pagrįsti kompetetingos komisijos ar apklausos duomenimis, pagrindo turi. Ir visais atvejais rezultatas bus kvestionuojamas – ypač šiuo, kai apdovanojimą teikia įmonė, daranti iš jų verslą.

 

Su medalių siūlytojais susidurti teko ne kartą: jei patenki į jų akiratį – jų pardavimai veikia itin aktyviai ir įkyriai. Šių apdovanojimų verslo atstovų teigimu – medalis skiriamas pagal reprezentatyvios apklausos duomenis, kuomet vartotojai įvertina tam tikrą įmonę, paslaugą ar produktą mėgstamiausiu tam tikroje kategorijoje“, – pasakoja ekspertė.

 

Moteris įžvelgia du tikėtinus scenarijus, lemiančius prekybos tinklų pasirinkimą įsigyti tokius medalius – rinkodaros strategijos dalį ir galimai netinkamą požiūrį į lankytoją.

 

„Prekybos tinklai, kaip ir kitos verslo įmonės, medalį (apdovanojimą) gali išnaudoti reklamos ar viešųjų ryšių tikslais. Toks sprendimas suprantamas, nes, pirma, jiems labai sunku išsiskirti, antra, jų klientas – masinis vartotojas, kuris, statistiškai, nebūtinai kritiškai priima informaciją.

 

Kita vertus, tai parodo ir galimą įmonės desperaciją bei požiūrį į klientą – kad nieko kito, juolab pagrįsto, jie negali pasiūlyti ir savo lankytoją laiko tokiu, kuris galimai susivilios blizgia etikete bei šūkiu šalia. Kitaip sakant – produkto rinkodaroje tokio medalio naudojimas atrodytų gerokai pozityviau ir netgi logiškai“, – teigia O. Ramašauskaitė.

3 medalių kategorijos

 

„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta tam, kad būtų aiškiau, suklasifikavo medalius į kelias esmines kategorijas.

 

„Vienus reikia užsidirbti, kitus galima nusipirkti, o trečiuosius įvairios organizacijos ar įmonės kuria labiau savireklamos tikslais“, – dėsto V. Lopeta.

 

Komunikacijos ekspertas aiškina, kad „Lidl Lietuva“ visada renkasi sunkiausią kelią – tokius medalių tipus, kuriuos reikia užsidirbti.

 

Mums pati svarbiausia yra pirmoji kategorija – medaliai ir sertifikatai, dėl kurių reikia stipriai padirbėti, patobulinti savo procesus, įdiegti nemažai naujovių.

 

Dėl to itin džiaugiamės, kad jau antrus metus iš eilės gavome „Top Employer“ sertifikatą“, – kalba vokiečių prekybos tinklo komunikacijos vadovas Lietuvoje.

 

Jis pabrėžia, kad pelnyti „Top Employer“ apdovanojimą nėra taip paprasta, ir detaliai paaiškina visą jo eigą.

Straipsnį skaitykite „M360“