Naujienos

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ne tik iš pagrindų pakeitė geopolitinę situaciją ir santykius tarp šalių, bet ir reputacijos kūrimo taisykles. „Tai, kas dabar vyksta, parodys, kiek toli Lietuvos visuomenė, verslas, viešasis sektorius transformavosi per 30 nepriklausomybės metų – ar sugebame tik gražiai kalbėti, ar ir priimti sunkius verslo sprendimus vadovaudamiesi vertybėmis. Skaudžiai praloš tie, kurie bandys ignoruoti pasikeitusius visuomenės lūkesčius“, – įsitikinusi reputacijos valdymo ekspertė Rūta Gaudiešienė.

 

Dar prieš metus tradiciniame Reputacijos indekso tyrime tiek „Viči“, tiek Kauno m. savivaldybė buvo vieni iš savo sektorių lyderių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Akivaizdu, kad jie nespėjo paskui besikeičiančius nerašytus reikalavimus verslams ir institucijoms. Į šią nuolat pilnėjančią reikalavimų kraitelę po Kremliaus agresijos pateko santykiai su Rusija ir visuomenės akyse tai tapo lakmuso popierėliu, ar tam tikra įmonė/institucija apskritai geba elgtis tinkamai ir tvariai“, – sako Mykolas Katkus, komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ partneris.

Karas Ukrainoje puikiai pademonstravo milžinišką prarają tarp Vakarų ir Rusijos požiūrio į verslą, pastebi R. Gaudiešienė, Konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ partnerė, „Customer Centric Consultancy“ vadovė. Neabejotinai Kremlius buvo įvertinęs sankcijų grėsmę ir verslams kilsiantį iššūkį: ko bijoma labiau – netekti Rusijos rinkos ar galimybės sėkmingai veikti Vakaruose.

 

„Bet Rusijos samprotavimas grįstas tik kaštų/naudos analize, t. y., kur yra daugiau rizikos ir kur didesnė tikimybė užsidirbti. Ko jie visiškai neįvertino – etinės sudedamosios dalies. Kad Vakarų verslai apleis Rusiją ne remdamiesi lentelių eilutėmis, o dėl to, kad bet koks buvimas šalia Rusijos yra toksiškas. Bet kokios sąsajos pradėjo kenkti reputacijai“, – teigia R. Gaudiešienė.

 

Visą M360 staipsnį skaitykite čia.