Mykolas Katkus: yra didesnių cancel kultūros pavojų nei produktų ir paslaugų boikotas
Data: 2022 m. gegužės 13 d.
Atšaukimo arba „cancel“ kultūra Lietuvoje pirmą kartą pasiekė lygį, kai taikiniu tampa ne tik konkreti įmonė – spaudimą patiria ir jos verslo partneriai. Tai pastebi Mykolas Katkus, komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ partneris. Jo teigimu, visos įmonės, kurios turi santykių su Rusijos rinka arba yra valdomos investuotojų iš Rusijos, dabar atsiduria ypač didelės rizikos zonoje ir ten išliks gan ilgai.
„Cancel“ kultūros reiškinį konferencijoje „CEO diena 2022“ nagrinėjęs M. Katkus teigė, kad iki šiol neregėtą lygį judėjimui suteikė Rusijos karo prieš Ukrainą tema. Karas visuomenėje sukėlė labai daug įtampos, pykčio ir kitų emocijų. „Cancel“ kultūra žmonėms padeda nukreipti susikaupusią įtampą, tarsi išvaduoja iš bejėgiškumo jausmo, nes parodo arti esantį priešą, kurį galima pasiekti ir tiesiogiai paveikti. Psichologai tai įvertintų kaip savotišką neigiamų emocijų paleidimo mechanizmą“, – konferencijoje kalbėjo M. Katkus.
Kitų šalių, pirmiausia JAV, patirtis rodo, kad „atšaukusi“ vieną asmenį ar įmonę, minia greitai pereina prie kito taikinio, o judėjimas dažnai paveikia vis platesnes visuomenės grupes, įtraukia politikus ir gali nulemti jų sprendimus, naujas verslo reguliavimo normas.
Ketvirtoji valdžia išnyko, noras reikalauti atsakomybės – išliko
Nors tam tikrų „cancel“ kultūros apraiškų būta ir seniau, ryškiu visuotiniu reiškiniu tai tapo prieš maždaug 5–7 metus, kai per pasaulį nuvilnijo #metoo skandalų bangos. Iš pradžių judėjimas buvo siejamas su kairiosios ideologijos plėtra, tačiau greitai šį mechanizmą perėmė ir kitos grupės, o taikiniais buvo tiek asmenys, tiek organizacijos.
Socialiniai tinklai yra ypač palanki terpė „cancel“ kultūrai plisti. „Žiniasklaida nebėra ketvirtoji valdžia, nes valdžia nebemato reikalo atsiskaityti – politikai žiniasklaidos priemones gali tiesiog apšaukti melagiais. Anksčiau žiniasklaida kontroliavo informacijos kanalą, etikos kodeksu ir principais besivadovaujantys žurnalistai buvo tarsi filtras. Dabar kiekvienas žmogus be jokių žurnalistikos standartų gali skleisti ir priimti informaciją per savo socialinį tinklą – gausybė žmonių perima žiniasklaidos galią, susibūrę į grupes kelia reikalavimus ir sukuria spaudimą, bet be atsakomybės ir įsipareigojimų“, – pokyčius apibūdina komunikacijos ekspertas ir įspėja, kad visuomenės noras reikalauti atsakomybės niekur nedingsta ir yra pagrindinis judėjimo energijos šaltinis.
Pilną „M360“ Premium straipsnį skaitykite čia.
