Naujienos

Videoįrašų turinys – pažangiųjų reikalas (kol kas)

Nors vaizdo įrašų kūrimas ir skelbimas tapo lengvai prieinami, o šis turinio formatas atveria daug galimybių ir jį itin palankiai vertina socialinių tinklų algoritmai, Lietuvoje tuo pasinaudoti skuba dar ne visi. Pasak R. Buroko, videoįrašų turinio pikas mūsų šalyje tikrai dar nepasiektas.

 

„Šiuo metu į tai investuoja tik patys greičiausi, progresyviausi, inovatyviausi – tie, kas jau dabar supranta šio formato svarbą ir suteikiamus privalumus. Bet netrukus tai turėtų tapti masiniu reiškiniu“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas R. Burokas. Anot jo, vaizdo įrašai yra įtaigiausia turinio forma, nes žmogus juos priima net per kelis pojūčius – regą ir klausą.

Videoįrašų turinio galią ir turtingumą puikiai iliustruoja dr. Jameso McQuiveyaus, iš tyrimų bendrovės „Forrester Research“ pateikta analogija. Jo teigimu, norint perteikti 1 min. videoįrašų turinį žodžiais, prireiktų net 1,8 mln. žodžių.

 

„Įdomiausia tai, kad vartotojai išlaiko net 95 proc. vaizdo įrašu perduotos žinutės, palyginti su 10 proc., kai žinutė pateikiama tekstu. Nepaisant to, dominuojantis turinio formatas, kurį pirmiausia renkasi rinkodaros specialistai, vis dar yra būtent tekstas“, – dėstė R. Burokas.

Pagaliau pradėti naudoti videoįrašų turinį versle ar organizacijos veikloje, pašnekovo teigimu, žmonėms dažniausiai trukdo pasenę stereotipai, netinkami įsitikinimai ir pokyčių baimė.

 

Siekdamas padėti juos įveikti R. Burokas ėmėsi organizuoti mokymus, į kuriuos ateina žmonės iš įvairiausių veiklos sričių.

 

„Kurti vaizdo įrašus gali kiekvienas, o sėkmė priklauso nuo labai daug kintamųjų. Tačiau svarbiausia ir sudėtingiausia – pradėti. Pradėti domėtis, pabandyti filmuoti, ryžtis paskelbti tai, ką pavyko sukurti“, – sakė „Video marketingo“ vadovas.

 

Svarbiausios 2022-ųjų videoįrašų turinio tendencijos

Tiems, kas jau įveikė savo baimes ir įžengė į vaizdo turinio kūrimo pasaulį, galima pasakyti: „Sveiki atvykę ant kylančios bangos.“ Tyrimai rodo, kad 9 iš 10 vartotojų norėtų daugiau videoįrašų turinio iš prekių ženklų ir verslų. Be to, prognozuojama, kad 2022-aisiais žiūrėdamas videoįrašus internete žmogus vidutiniškai per dieną praleis 100 min.

 

Kad pavyktų kuo geriau įkinkyti kylančią vaizdo turinio vartojimo bangą, anot R. Buroko, verslai, organizacijos ir ten dirbantys rinkodaros specialistai turėtų atkreipti dėmesį į septynias pasaulines tendencijas.

 

1. Telefonas – viskas, ko reikia

Pasak R. Buroko, vartojamo vaizdo turinio kiekis, palyginti su 2017 m., išaugo apie 15 kartų, todėl jo kūrėjai privalo optimizuoti procesus ir tiesiog štampuoti didelį turinio kiekį per trumpą laiką. Dėl šios priežasties vis dažniau tenka atsisakyti filmavimo su profesionalia įranga ir rinktis tiesiog išmanųjį telefoną.

 

„Telefonas bus pagrindinis įrankis kuriant vaizdo turinį. Ir ne tik todėl, kad technologijos ištobulėjo tiek, kad turint reikiamus įgūdžius ir žinias juo galima filmuoti itin profesionaliai atrodančius kadrus, bet ir dėl to, kad žmonėms vaizdo įrašo kokybė dažnai nėra pats svarbiausias dalykas. Daug svarbiau – aktualumas ir įdomumas. Be to, taip rinkodarai gali būti daug lengviau ir organiškiau įsilieti į vartotojų sugeneruoto turinio srautą“, – sakė R. Burokas.

 

2. Socialiniai tinklai diktuos sąlygas

Socialiniai tinklai toliau diktuos formatą, kuriuo bus pateikiamas vaizdo turinys. Daugiausia jie nustatys trukmės, videoįrašų kraštinių santykio, struktūros, interaktyvių funkcijų ir kt. standartus.

 

„Anksčiau žiūrėdavome videodienoraščius „YouTube“ platformoje įprastu horizontaliu formatu, o šiandien tuos pačius videodienoraščius mes jau stebime „stories“ pavidalu. Būtent dėl tokios dinamikos ir greitos kaitos itin svarbu sekti tendencijas ir laiku į jas reaguoti“, – dėstė R. Burokas.

 

Anot pašnekovo, socialiniuose tinkluose taip pat vis dar karšta tema bus tiesioginės transliacijos.

 

„Jos nereikalauja brangios postprodukcijos, transliuojamas turinys yra pats šviežiausias, o tai išlepinta auditorija vertina palankiai“, – pabrėžė „Video marketingo“ įkūrėjas.

 

Jo teigimu, socialiniai tinklai taip pat daro įtaką ne tik videoįrašų turinio formatams, bet ir vaizdo įrašų vartojimui. Tyrimai rodo, kad iki minutės trunkančius vaizdo įrašus pažiūri 68 proc. internautų, o jei vaizdo įrašas yra ilgas ir trunka iki 20 min., jį iki pabaigos pažiūri tik 25 proc. vartotojų.

 

3. Interaktyvieji videoįrašai

Pasak R. Buroko, papildyta ir virtualioji realybė – tai karščiausios ateities temos ir jos tikrai glaudžiai siejasi su vaizdo turinio kūrimu.

 

„Vaizdo įrašai taps vis įtaigesniu įrankiu, kuris žiūrovą ne tik sudomina, bet ir skatina konkrečiam veiksmui. Pavyzdžiui, pirkti. Per šias „YouTube“ skyrė labai daug dėmesio savo plėtojamai apsiperkamųjų vaizdo įrašų (angl. shoppable video) sistemai, kurią pristatė su garsiomis socialinių tinklų žvaigždėmis. Tokių vaizdo įrašų esmė – gali įsigyti tai, ką matai, neišeidamas iš videoįrašo aplinkos“, – aiškino R. Burokas.

 

Anot jo, ši vaizdo turinio kategorija buvo vystoma jau ir anksčiau, tačiau pandemija jai suteikė didelį pagreitį, todėl ją sparčiai vystyti ėmėsi ne tik interneto gigantai, bet ir medijos pasaulio senbuviai, pavyzdžiui, „Condé Nast“.

 

4. Istorijos pasakojimas dalimis

Tam, kad žmogus susidomėtų videoįrašų siužetu, pasak R. Buroko, reikia vieno iš dviejų dalykų – kažko šokiruojančio ir akimirksniu pagriebiančio dėmesį arba istorijos, kuri būtų įdomiai pasakojama.

 

„Žmonės save ir pasaulį daugiausia suvokia per istorijas, jos yra įaugusios mums į kraują, todėl, kai žiūri ką nors, tikiesi pasakojimo. Tai suprasdami reklamos ir turinio kūrėjai vis daugiau dėmesio skiria istorijos pasakojimui dalimis (angl. sequential storytelling), kai turinys žiūrovui pateikiamas ne iš karto visas, o dalimis, tarsi mini serialas“, – dėstė R. Burokas.

 

Jo teigimu, nuoseklus pasakojimas sudomino ir patį „YouTube“. Ši videoįrašų turinio milžinė atliko išsamų tyrimą, kuris parodė, kad po truputį pateikiamos reklamos, kurios suskaidomos į kelias atkarpas, įsimenamumas padidėja daugiau nei 70 proc.

 

„Atlikus minėtą tyrimą paaiškėjo, kad pati efektyviausia tokio pasakojimo formulė – kai pirmasis videoįrašas būna trumpa ir intriguojanti įžanga, antra dalis – ilgesnė ir išplėtojanti mintį, o trečioji vėl trumpa – atkartojanti buvusių epizodų esmę ir skatinanti veikti. Televizinio žanro reklamos, kai visos 30 sekundžių ar daugiau pateikiama vienu ypu, – interneto amžiuje daugeliui jau yra per nuobodu“, – apibendrino R. Burokas.

 

5. TikTok’inimas

Šis vieno iš didžiausių ir greičiausiai užaugusių socialinių tinklų išpopuliarintas videoįrašų žanras vertas atskiro paminėjimo. Jis tiesiog nepalieka abejingų. Vieni smagius, šmaikščius, o kartais ir kvailai atrodančius videoįrašų siužetus, neretai papildytus šokių judesiais, dievina, kitiems jie atrodo beprasmiai ir neturintys vertės.

 

„Toks vaizdo turinio žanras yra iš tiesų labai sudėtingas, jei nori jį tinkamai išnaudoti savo tikslams siekti. Jis reikalauja išradingumo, įdirbio dar prieš filmuojant. Tačiau jei turinys apgalvotas, visiškai pakaks telefono. Tinkamai sudėliojus, taip galima sukurti virusinį turinį, kuris sklis greitai ir plačiai“, – aiškino R. Burokas.

 

Pasak jo, kad tiktok’inimą galima įkinkyti bet kokioje srityje, parodė vienas respektabiliausių žiniasklaidos kanalų „The Washington Post“. Jų turima „TikTok“ paskyra turi jau daugiau nei 1 mln. sekėjų, kurie turi galimybę gauti naujienas visai kitokiu nei įprasta formatu.

Vis dėlto R. Burokas pabrėžė, kad „TikTok“ daugeliu atvejų visgi yra skirtas žiūrovams, norintiems emocinės, pramoginės, o ne analitinės informacijos.

 

„Tai yra puikus įrankis, kai siekiama emociją susieti su įmone, prekių ženklu ar pačiu savimi. Tik reikia nepamiršti, kad šio socialinio tinklo naudotojai – žalias jaunimėlis. Tačiau visai netrukus ir jie taps pagrindiniu vartojimo varikliu“, – akcentavo ekspertas.

 

6. Subtitravimas žiūrintiesiems

be garso Prie šios tendencijos labai smarkiai prisidėjo socialiniai tinklai, nusprendę didinti videoįrašų turinio populiarumą ir aktyvavę automatinį vaizdo siužeto paleidimą.

„Facebook“ duomenimis, daugiau nei 80 proc. atvejų tai reiškia, kad socialiniame tinkle naršantis žmogus vaizdo įrašą pradeda žiūrėti net jo neįsijungęs – be garso. Tikimybė, kad matomas vaizdas sudomins, žinoma, yra, tačiau norint padidinti ją rekomenduojama subtitruoti vaizdo įrašus. Taip tikimybė patraukti vartotojo dėmesį išauga. Tyrimai rodo, kad tikimybė internautui pažiūrėti vaizdo įrašą iki galo, kai šis būna subtitruotas, išauga net 80 proc.“ – pabrėžė R. Burokas.

 

7. Vaizdo įrašo optimizavimas paieškos varikliams

Kad ir kokį gerą vaizdo turinį sukurtum, kad ir kiek į jį investuotum, tačiau jo sėkmė, pasak R. Buroko, daugiausia priklauso nuo to, ar auditorija apskritai sužino, kad toks videoįrašas yra.

 

„Turime suprasti, kad kiekvienas turinio kūrėjas susiduria su milžiniška konkurencija. Vien į „YouTube“ kiekvieną minutę įkeliama vaizdo įrašų, kurių trukmė – 300 valandų. Tad jeigu norime pasiekti savo auditoriją, turime padėti jai mus rasti – privalome skirti laiko tinkamam vaizdo įrašo pateikimui: pagaviai antraštei, aprašymui, kuriame būtų reikiami raktažodžiai, patraukliai vizualinei miniatiūrai, tinkamoms žymoms ir kitiems svarbiems niuansams“, – tvirtino R. Burokas.

Pilną straipsnį skaitykite „M360“.