Naujienos

Palyginti su liepa, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., bet šiek tiek optimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

 

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 m. rugpjūtį buvo minus 11 ir, palyginti su liepa, padidėjo 1 proc. punktu. 

 

Rugpjūtį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei liepą: 14% gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 37% – kad pablogėjo (liepą – atitinkamai 17 ir 35%).

 

Vertinant namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., kaip ir praėjusį mėnesį, 16% gyventojų tikėjosi, kad padėtis gerės, 23% manė, kad blogės (liepą – 25%). Rugpjūtį, kaip ir liepą, 39% gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 55% gyventojų – gana sunku ar sunku (liepą – 56%).

 

Šalies ekonominės padėties perspektyvas, palyginti su liepa, gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau: gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis sumažėjo 3 proc. punktais (nuo 59 iki 56%, padėties gerėjimo tikėjosi 12% gyventojų (liepą – 11%).

 

Rugpjūtį 29% gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18% – mažiau (liepą – atitinkamai 27 ir 22%).

 

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 2 proc. punktais: mieste jis buvo minus 10, kaime – minus 12. 

 

Per metus (2022 m. rugpjūtį, palyginti su 2021 m. rugpjūčiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 12 proc. punktų. Palyginti su 2021 m. rugpjūčiu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.

 

Plačiau skaitykite čia