Naujienos

Patekę į pandemijos gniaužtus, per kelias pastarąsias savaites daugelis verslų padarė tiek transformacijų, įgyvendino tiek pokyčių, kiek nebuvo turėję jų per keletą metų.

 

„Bent esamoje situacijoje veiksmo matome gerokai daugiau: vieni verslai mato proveržį, kiti bando judėti iš inercijos, treti imasi greitų permainų. Kai kurie klientai kelis metus įtikinėjami, žengti į skaitmeninę erdvę ir pradėti prekiauti internete, tą padarė per kelias savaites“, – konstatuoja Linas Šiautkulis, žiniasklaidos planavimo agentūros „BPN Lietuva“ vadovas.

 

Pasak jo, akivaizdu, kad vartotojų elgsena keičiasi ir keisis, o verslai jau šiandien turi sau užduoti svarbiausią ateities klausimą: ar turimos paslaugos ar prekės ras vietą taupančio vartotojo galvoje.

 

„Visi turėsime būtų efektyvesni nei konkurentai. Dirbti su mažesniais vidiniais resursais. Tačiau daugelis verslų vis dar tebebando pramušti karantino sieną, kabinasi į bet ką, nepaisant to, kad vartotojų poreikiai šiandien yra susiaurėję iki minimumo“, – LiMA organizuotame vebinare kalbėjo L. Šiautkulis.

 

Šiandien ir prekių ženklams, ir agentūroms derėtų susitaikyti ir žiūrėti į šią padėtį kaip į naują ekonomikos ciklo pradžią: nebebus taip, kaip buvo, pabrėžia L. Šiautkulis. „Pokyčių reikės visur: ir kalbant apie produktus, ir apie kuriamą vertę, ir apie komunikaciją. Nors jau ir ligi šiol, per pastarąsias savaites, daugelis verslų padarė tiek transformacijų, kiek nebuvo jų įgyvendinę per porą metų“, – kalba L. Šiautkulis.

 

Ekonominis jautrumas

 

Andrius Grigorjevas, „Synthesis“ partneris ir strategas, teigia, kad verslui itin svarbu įsivertinti, koks yra ekonominis jautrumas jų produktui. Kokia dalis vartotojų jo gali gana lengvai atsisakyti, kokia proporcija žmonių laikys tai prabangos preke ir leis sau įsigyti rečiau, o kiek vartos panašiu dažniu kaip dabar.

 

„Įvertinus tai, reikia judėti toliau, surasti sritis, kur galėtume orientuotis po krizės. Vienas svarbiausių darbų šiandien – susifokusuoti į esminius projektus, svarbiausias paslaugas ir sugebėti atsisakyti to, ko, tikėtina, nelabai reikia“, – pataria A. Grigorjevas. 

 

Pasak jo, svarbu verslams įsivesti ir didesnę toleranciją rizikoms. „Daugelis neturėsime, ką prarasti, tad prekių ženklai mintimis gali grįžti į pastaruosius kelerius metus, ir iš naujo įverti tai, ką kažkada atmetė, kaip planą B. Didesnė tolerancija rizikai svarbu ir kalbant apie bandymus imtis naujų gaminių, ir apie komunikacija ar kt. prekės ženklo veiksmus. Tai padės išgyventi po krizės ir nepradingti iš žemėlapio“, –įsitikinęs A. Grigorjevas.

 

Apie tai VŽ neseniai kalbėjo ir Aidis Dalikas, agentūros „Socialus marketingas“ kūrybos procesų vadovas, pabrėždamas, kad sunkiai prognozuojama šiandieninė padėtis, kai daugelis verslų yra sustoję, o įmonių vadovų ar akcininkų lūkesčių kartelės nuleistos žemyn, galėtų tapti katalizatoriumi drąsesniems sprendimams, ryžtingesniems žingsniams.

 

„Beveik niekas šiandien nebesitiki, kad uždirbs tiek, kiek buvo užsibrėžę ar viršys planus. Daugelis jau yra susitaikę, kad parduos, pasieks gerokai mažiau, o tokioje situacijoje neabejotinai lengviau priimti kontraversiškesnius sprendimus, ryžtingiau išplėsti savo paslaugas, asortimentą“, – teigė A. Dalikas.

 

Gi kai ekonomika stiebėsi į viršų, visi buvome spaudžiami vis didesnių ir didesnių vadovų bei akcininkų planų, lūkesčių, kad kiekvienas ketvirtis, kiekvienas pusmetis būtų vis geresnis ir geresnis, kalba pašnekovas.

 

„Tokiu ritmu gyveno visi: ir agentūros, ir prekių ženklai. Šiandien visi esame stabtelėję, ir laimės tie, kurie vis tik sugebės išnaudoti ir šiandieninę, atrodytų beviltišką, situaciją. Prisidengiant karantinu, galbūt galime nuveikti daugiau, tik reikia iniciatyvų, kitokio požiūrio, lyderystės užkūrimo, o ne užsidarymo siaurame tradiciniame kiaute“, – VŽ pabrėžė A. Dalikas.

 

Greičiau ir operatyviau

 

A. Grigorjevas pataria, kad šiandien būtina ir iki minimumo sutrumpinti sprendimo priėmimo ciklus organizacijose.

 

„Tik taip bus galima sėkmingai judėti į priekį, dabar tikrai negalima gyventi su korporatyviniais, lėtais terminais, – įsitikinęs jis.

 

Mantas Velykis, reklamos agentūros „Truth.“ Kūrybos vadovas, pritaria, kad prekių ženklai nebegali elgtis ir kalbėti taip, kaip buvo įpratę. „Naująją realybę puikiai iliustruoja ir „Apple“ neseniai pristatytas pigiausias išmanusis telefonas „iPhone SE“, kai vienas brangiausiai vertinamų prekių ženklų turbūt pirmą kartą savo istorijoje reklamoje prabyla apie mažesnę kainą (angl. „Lots to love. Less to spend“). Tai daug ką pasako apie pokyčius, kuriuos visi šiandien išgyvename“, – teigia M. Velykis.

 

Lukas Yla, „CityBee“ vadovas, priduria, kad ši krizė įmonėms padės suprasti, kad negali turėti vieno verslo modelio – augant privalu išskaidyti rizikas, ieškoti, kur galima išplėsti savo veiklą.

 

„To pavyzdys esame ir mes, pradėję nuo automobilių trumpalaikės nuomos, vėliau pasiūlėme paspirtukus, o neseniai ėmėmės siuntų pristatymo. Reikia ieškoti nišų“, – pabrėžia L. Yla.

Plačiau: Verslo Žinios