Naujienos

Lietuviai mažesnius savo šalies miestus pažįsta pagal ten įsikūrusias bendroves ir prekių ženklus, o ne pagal miestų istorines vietas ar herbus. Tai parodė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) užsakymu atliktas rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ tyrimas, kuriame 1700 gyventojų turėjo pateikti po vieną žodį ar žodžių junginį, kuris pirmiausia asocijuojasi su tam tikro miesto pavadinimu.

„Mažesni Lietuvos miestai nepakankamai rūpinasi savo įvaizdžiu, todėl žmonės juos sieja tik su prekių ženklais, – sako LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. – Akivaizdu, kad minėtieji prekių ženklų atstovai save komunikuoja garsiau nei miestai.“ Pavyzdžiui, nors 13 proc. apklaustųjų Alytų laiko Dzūkijos regiono sostine, 20 proc. šį miestą asocijuoja su alkoholiniais gėrimais prekiaujančia bendrove „Alita“, 9 proc. – šaldytuvais prekiaujančia „Snaigė“. Vos 6 proc. apklaustųjų pirmiausia pagalvoja, kad tai gražus, jaukus, mielas, šiltas, tvarkingas ir žalias miestas.

Jonava dažniausiai siejama su bendrove „Achema“, chemijos pramone, azotu, trąšomis. Šis įvaizdis stipriausias vyresnių žmonių sąmonėje: taip mano 55 proc. apklaustųjų, kurių amžius nuo 36 iki 45 metų, ir 61 proc. tų, kurie vyresni nei 46 m. Šiauliai – ne išimtis: 12 proc. apklaustųjų miestą sieja su pramone bei jame esančiomis dviračių, televizorių, saldainių, drabužių ir avalynės gamyklomis, nors 19 proc. respondentų sąmonėje jis įsitvirtinęs kaip Saulės miestas.

Marijampolė Lietuvos gyventojams siejasi su Suvalkija bei laikoma šio regiono sostine (19 proc.). 10 proc. apklaustųjų šį miestą pirmiausia sieja su vietos gyventojų tarme, nors patiems marijampoliečiams jų tarmė neatrodo išskirtinė. 15 proc. miestas asocijuojasi su automobilių turgumi. 10 proc. apklaustųjų Panevėžį sieja su „Pieno žvaigždėmis“, stiklu, spiritu, alumi bei agurkais. 6 proc. – su futbolu, futbolo komanda „Ekranas“. Kitų miestų gyventojų akyse Panevėžys turi suformavęs nusikaltimų miesto įvaizdį – po 35 proc. vilniečių ir kauniečių bei 32 proc. klaipėdiečių jį sieja su mafija, chuliganizmu, nusikaltėlių gaujomis, pavojumi, „tulpinių“ grupuote, nors šiai nuomonei pritaria vos 7 proc. pačių panevėžiečių.

Dauguma šalies gyventojų (60 proc.) Mažeikius sieja su nafta, naftininkais, dujomis bei kuru ir vos 3 proc. miestą sieja su televizijos laidos „Dviračio šou“ heroje Zita iš Mažeikių. Tiek pat apklaustųjų Mažeikius sieja su Žemaitija, žemaičiais bei jiems dažnai taikomu epitetu „užsispyrę“. Utena 44 proc. respondentų asocijuojasi su alumi – ši nuomonė labiau paplitusi vyrų nei moterų tarpe (taip teigia atitinkamai 52 proc. vyrų ir 38 proc. moterų). 8 proc. apklaustųjų miestą sieja su trikotažu bei tekstile.

LiMA valdybos pirmininko teigimu, didieji Lietuvos miestai išlaiko reprezentuojančių centrų įvaizdį, tačiau žinių apie istorinius šių miestų faktus lietuviams taip pat trūksta. Pavyzdžiui, Vilnius didelės dalies apklaustųjų sąmonėje suvokiamas kaip šalį reprezentuojantis centras – taip mano net 46 proc., o istorinės miesto praeities reikšmė mažesnė – tik 10 proc. Vilnių asocijuoja su kunigaikščiu Gediminu, pilimi, kalnu, Geležiniu vilku, 5 proc. – su architektūra, senamiesčiu. 14 proc. šalies gyventojų išgirdę Kauno pavadinimą pirmiausia pagalvoja apie krepšinį, ir akivaizdžiai mažesnė dalis miestą sieja su istorinės praeities detalėmis: Laikinąja sostine, antrąja sostine (7 proc.), Laisvės alėja (6 proc.). „Išimtis galėtų būti nebent Klaipėda, pasižyminti vientisu ir stabiliu miesto įvaizdžiu“, – pastebi S. Bartkus. 46-iems proc. apklaustųjų Klaipėda asocijuojasi su jūra, pajūriu, jūrininkais, 30 proc. – su uostu, uostamiesčiu, keltais. 10 proc. Klaipėdą laiko gražiu ir tvarkingu miestu.

„GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius pastebi, kad didžioji dalis apklaustųjų apskritai Lietuvą sieja su teigiamais raktažodžiais: 54 proc. – su krepšiniu, „Žalgiriu“, Arvydu Saboniu, 19 proc. – su gražiomis merginomis, 16 proc. – gamta, miškais, 17 proc. – pajūriu, Baltijos valstybe, 10 proc. – su alumi. Tuo metu 17 proc. Lietuvos gyventojų savo šalį asocijuoja su pigia darbo jėga, bloga ekonomine situacija, narkotikais, alkoholiu, 11 proc. – su nusikaltimais – taip mano 38 proc. apklaustųjų, šiuo metu gyvenančių ne Lietuvoje.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius marketingo srityje. LiMA priklauso per 380 įvairių verslo sričių marketingo specialistų. „GfK CR Baltic“ internetu atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1714 Lietuvos gyventojų. Jų buvo prašoma pateikti po vieną žodį ar žodžių junginį, kuris pirmiausia ateina į galvą, galvojant apie atitinkamus miestus.