Naujienos

– Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotoje konferencijoje „LiMA Day 2018“ kalbėjote apie tai, kaip svarbu prekės ženklams būti atsakingiems, pasakojote, kad daugėja atsakingai žiūrinčių į tvarumą, ekologiją, žmogaus teises, socialines problemas ir tt. Panašiomis temomis kalbama ir tarptautiniuose renginiuose, už tokias kampanijas dalinami apdovanojimai, bet ar nėra taip, kad grįžus į realybę pamatai, kad žmonėms visgi svarbiausia tiesiog įsigyti norimą daiktą kuo pigiau?

 

– Iš dalies, galima matyti tiek to, tiek to. Taip, sąmoningumas auga visuose visuomenės sluoksniuose, bet, tenka pripažinti, tvarus elgesys žmogui kartais dar gali per brangiai kainuoti: juk ne visi gali sau leisti pirkti organiškai auginto viščiuko mėsą ar kavą. Taigi, mes matome visuomenėje susiskaldymą: tuos, kurie gali sau leisti gyventi tvariau, bet tiesiog to nedaro, nes jiems ne tai svarbiausia, tuos, kurie norėtų, bet negali sau to leisti, bet taip pat auga dalis tų, kurie gali sau leisti ir priima tvarius sprendimus.

 

Pažiūrėkite į prekybos centrus, kurie smarkiai teršia aplinką plastiku. Bent jau Nyderlanduose pastebiu, kad trys didieji mūsų prekybos tinklai labai daug dėmesio skiria plastiko mažinimui. Bet reikia viską daryti protingai: pavyzdžiui, jei agurkas įpakuojamas į plastiką, jis gali dvi savaites išlikti šviežias, taigi, tokiu atveju plastiko naudojimas yra tvarus pasirinkimas, bet daugeliu kitų atvejų jis visai nėra reikalingas.

 

Tiesa ir tai, kad nors mes labai daug kalbame apie tvarumą, tik labai maža dalis iš tikrųjų taip elgiasi, bet žmonių, kurie stengiasi padaryti, ką jie gali geriausio, dalis auga. Reikia suprasti, kad pokyčiai neįvyksta per vieną naktį, bet svarbu, kad net didžiosios kompanijos imasi iniciatyvos. Pavyzdžiui, „Lego“ pradėjo kurti biologiškai suyrančias žaidimų kaladėles: kol kas jos yra tik dalis jų produkcijos, bet jie siekia, kad visos jų žaidimų detalės galiausiai būtų tokios. Taigi, dabar matome tik pradžią.

 

– Kalbant apie visuomenės reakcijas, savo pranešime pasakojote, kad kai „Victoria Secret“ naujos kolekcijos pristatymo metu niekaip nereagavo į kontekstą, tai yra, į tuo metu įsibėgėjusį #metoo judėjimą, jų pardavimai JAV smarkiai krito. Tačiau ne visada ir ne visur taip reaguojama. Lietuvoje skirtingi prekės ženklai yra turėję įvairaus lygio skandalų, prieš penkerius metus lietuviškame prekybos centre Latvijoje įgriuvus stogui netgi žuvo daugybė žmonių, bet žmonės tiesiog išliejo pyktį kalbėdamiesi ar socialiniuose tinkluose, o vėliau grįžo pirkti. Tad kad ir kaip prekės ženklai įpykdo žmones, gera kaina, regis, vis tiek yra svarbesnė. Taip yra visur, ar tai rodo mūsų visuomenės nebrandumą?

 

– Man patinka, kad Jūs tai vadinate nebrandumu – taip tikrai galima įvardinti. Nyderlanduose mes kartais tokią situaciją įvardiname kaip paauglystės laikotarpį: mes maištaujame, elgiamės keistai, galvojame tik apie šią akimirką, kai iš tikrųjų reikia mąstyti apie ilgalaikę perspektyvą. Sutinku, kad tai nėra brandu ir manau, kad visada bus dalis visuomenės, kuriai tiesiog nerūpės, bet daugėja tokių, kuriems rūpi. Apskritai žmonėms dažnai būdinga, kad realybėje mūsų veiksmai dažnai neatitinka žodžių. Arba atsitinka taip, kad mes dvi dienas esame šokiruoti, o paskui pamirštame ir elgiamės lyg nieko nebūtų įvykę. Bet kalbant apie prekės ženklus, šiame atvirame pasaulyje, su įsigalėjusiomis socialinėmis medijomis, jie negali taip elgtis, nes vartotojai juos greitai nužudys. Šis skaidrus pasaulis mums leidžia lengviau pamatyti, kas tęsi savo pažadus, o kas juos laužo. O žmonių, kuriems rūpi, kaip kalbėjau, daugėja. Tas pats plastiko naudojimas. Jau prieš trisdešimt metų žinojome, kad tai negerai. Prieš dvidešimt metų daugiau žmonių pradėjo apie tai kalbėti, prieš dešimt - dar daugiau, o prieš dvejus metus jau žinojo visi ir dabar matome vykstant pokyčius. Reikia laiko, kad tokios žinios tikrai būti įsisąmonintos visų.

Skaitykite daugiau  čia.