Prekių ženklų eksporto kryptis lemia procesų greitis ir paprastumas
Data: 2018 m. gruodžio 03 d.
Ne paslaptis, kad pagrindinės Lietuvos prekybos šalys Vakaruose – ES valstybės. Aivaras Knieža, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorius, sako, kad tam yra kelios priežastys.
„Pirma, Lietuvai ES rinkoje lengva prekiauti, nes čia nesunku įregistruoti prekių ženklus. Antra, ši rinka, nors ir konkurencinga, yra ganėtinai didelė ir moki, o Lietuvos gamintojai sugeba prisitaikyti prie jos reikalavimų, pasiūlyti priimtinų produktų. Trečia, įvairios krizės išmokė Lietuvos gamintojus, kad priklausyti nuo vienos rinkos gali būti pražūtinga strategija, nes ta rinka gali užsiverti. Tad daugelis įmonių, kurios tai išgyveno, dabar stengiasi eksportuoti į didesnį šalių skaičių ir mažinti riziką“, – paaiškina A. Knieža.
Anot jo, pagrindinis skirtumas tarp Rytų ir Vakarų šalių rinkų – reikalavimai produktui arba paslaugai: „Vakaruose klientai domisi produkto sudėtimi ir kelia reikalavimus gamintojui, o Rytuose pagrindinis dėmesys skiriamas produkto arba paslaugos funkcionalumui ir statusui. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos įmonės Rytuose, yra tinkama prekių ženklų apsauga, patikimo partnerio suradimas, licencijų gavimas. Vakaruose iššūkiai visai kiti – konkurencija ir partnerio, su kuriuo norima dirbti, įtikinimas bendradarbiauti. Prekių ženklų registracija čia taip pat paprastesnė.“
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, 2017 m. daugiausia lietuviškų prekių buvo eksportuojama į Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Norvegiją, Nyderlandus, Daniją, Prancūziją ir Italiją. Populiarios ne ES eksporto šalys vakaruose – JAV ir Šveicarija. Pagrindinės kryptys Rytuose – Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalys (Rusija, Baltarusija, Ukraina), Turkija, Japonija ir Kinija.
„Kaimyninės šalys Lietuvai svarbios todėl, kad įmonės jas gerai pažįsta ir gali eksportuoti atstumui jautrius produktus. Skandinavijos šalys, galima sakyti, yra tapusios namų rinka ir beveik visi Lietuvos eksportuotojai pradėdami plėtrą ten taikosi. Be to, artimiausiose Lietuvai valstybėse yra nesunku įregistruoti prekių ženklus“, – teigia A. Knieža.
Plačiau skaitykite čia.
