Naujienos

Įsigaliojimą lydėjo panika

 

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka M360 konferencijoje sakė, kad paskutinę dieną prieš BDAR įsigaliojimą įvykęs vartotojų el. pašto dėžučių šturmas buvo tik apogėjus panikos, kuri lydėjo reglamento pasikeitimus paskutinius kelis mėnesius.

„Trumpai apibūdinant tai, kas vyksta Europoje, pirmiausia – vis dar yra labai neaišku, kaip tiksliai taikyti reglamento nuostatas“, – sakė M. Civilka

Nors asmens duomenys jau iki šiol apie trisdešimt metų buvo saugomi Europos Sąjungos direktyvos, pasak M. Civilkos, dabar keičiasi tai, kad išauga verslo, naudojančio duomenis, atskaitingumo lygis, be to, vartotojas įgyja daugiau teisių kontroliuoti savo duomenis ir kas su jais daroma.

„Iki šiol verslas dažniausiai turėdavo tik formalias pranešimo pareigas: pavyzdžiui, pranešdavo duomenų valdymo priežiūros institucijai, kokius duomenis tvarko, užpildydavo formas ir tuo jo pareiga iš esmės pasibaigdavo. Verslui iš esmės nekvaršindavo galvos dėl saugojimo terminių, perteklinių duomenų, kam tie duomenys naudojami ir tt. Verslas dažniausiai vadovaudavosi tokiomis paprastomis ūkyje sutinkamomis taisyklėmis, kad atsarga gėdos nedaro, kuo daugiau duomenų, tuo geriau, ir, ką gali žinoti, galbūt duomenų prireiks kad ir po penkiolikos metų, kam mums juos dabar trinti, juk duomenys valgyti neprašo“, – pasakojo M. Civilka, pabrėždamas, kad dabar tokio požiūrio verslui teks atsisakyti ir jis turės labai aiškiai informuoti vartotojus apie tai, kokie duomenys renkami, kokiems tikslams, kam jie perduodami, kur saugomi, ir, kas labai svarbu, kiek laiko saugomi.

Proga susitvarkyti

 

Rinkodaros planavimo specialistė Deiminta Noreikienė sakė, kad BDAR įsigaliojimą lydinčios reakcijos buvo tokios, kokių buvo galima tikėtis. „Daugelį apėmė panika, nes jie pajuto grėsmę savo verslui, savo verslo modeliui: tai ypač aktualu elektroniniams verslams, kurie dažnai paremti būtent duomenimis ir iš jų gaunamomis įžvalgomis“, – pastebėjo ji.

Visgi, jos nuomone, panikuoti neverta: verčiau išnaudoti šią progą ir susitvarkyti. Tiek vartotojams, kurie pamatė, kiek organizacijų turėjo jų duomenis, ir dabar gali nuspręsti, su kuo jais nenori dalintis, tiek verslui, kuris gali pergalvoti savo verslo modelį.

„Tiesioginė rinkodara buvo tapusi netgi šiek tiek iškreiptu rinkodaros kanalu. Juk ji nėra vien tik asmeninių duomenų naudojimas kontaktavimui: tai yra tiesiog žinutės tipas, norint gauti atsaką, ką galima daryti ir nenaudojant asmens duomenų. Tad verslui dabar reikia tiesiog pergalvoti savo rinkodaros strategiją, pasiruošti kitą planą, kaip gražiai, tvarkingai viską vykdyti ir galbūt vėl gauti tuos duomenis, bet vartotojus įtraukiant sąmoningai įtraukiant, suteikiant jiems naudą ir tada nebus jokių problemų“, – patarė D. Noreikienė.

Ar dabar vartotojai į tai, kam atiduoda duomenis, pradės žiūrėti atsakingiau? M. Civilka į tai žiūri kiek skeptiškai. „Vartotojų duomenų apsauga jau galiojo apie trisdešimt metų: vartotojai kaip buvo labai nesidomintys savo duomenų apsauga, taip jie nelabai domisi ir dabar. O jei reikia pasirinkti, ar patogumas, nuolaida ar asmens duomenys, jie dažniausiai renkasi patogumą ar nuolaidą. Dabar tai turėtų keistis, bet ar taip bus, laikas parodys“, – kalbėjo jis.

Straipsnį ir video galite rasti čia