Laura Domarkė. Nemokamų agentūrų konkursų pasekmės: kaip įžvelgti pavojaus ženklus
Data: 2019 m. spalio 21 d.
Šią temą ilgai atidėliojau. Negaliu tiksliai įvardinti, kodėl, bet ji man nepatogiausia ir skatinanti anti-dalykiškas emocijas. Kai pradėjau diskutuoti su agentūrų vadovais apie tai, kokius lūkesčius akcentuoti, bene visi net negalvoję išpyškino: pašnekėk apie konkursus.
Galvojau, kaip jums nupasakoti šio ydingo įpročio mastą, tad pasidalinsiu man vienu labiausiai užstrigusių pavyzdžių įvykusiu prieš kelerius metus. Perspėju, istorija įkvėpta renginių ciklo „Fail nights“. Jei turėčiau papasakoti, savo profesines nesėkmes – šis atvejis būtų vienas iš jų. Tad atvirai komiška ir profesinės patirties stokojanti istorija mano akimis puikiai iliustruoja nemokamų konkursų nūdieną.
Trumpai apie įmonę. Į mus kreipėsi Amerikos kapitalo įmonė, kurios Europos centrinė būstinė yra Vilniuje. Visa komunikacija daryta 98-ųjų amerikietiškais principais. Valdybai nusprendus žengti į 21-ą amžių, vadovai pradėjo agentūros atrankas. Gaunu užklausą, kad domisi mūsų paslaugomis ir be jokių papildomų klausimų kviečia susitikti. Fainiai, vadinasi, žino, ką veikiame. Jaunai nedidelei agentūrai – čia komplimentas.
Susitikime paaiškėja, kad jie į konkursą pakvietė 10 agentūrų. Be pasiūlymo ir įmonės pristatymo, paprašo nei daug nei mažai:
– Padaryti įžvalgas apie jų dabartinę komunikaciją
– Kelių eskizų logotipo atnaujinimui
– Landing page (titulinio puslapio) dizaino
Plačiau skaitykite čia.
