Naujienos

Viso labo tik sutapimas, kad pandemijos metu į 2020 m. geriausią reputaciją turinčių prekės ženklų dešimtuką pateko daug tų, kurie vienu ar kitu aspektu padeda mums atlaikyti „namų areštą“ – tai „Lego“, „Disney“, „Microsoft“, „Netflix“, „Adidas“, „Boch“.

Ir tai tikrai tik sutapimas, nes „The Reptrak“ (buvęs „Reputation Institute“) kasmet atliekamas reputacijos tyrimas sudėtingas ir užtrunka laike. Bus tikrai įdomu 2021 m. kovo mėnesį sužinoti, kaip pandemija paveiks šiuos geriausią reputaciją turinčių prekės ženklų rinkimus.

Kai buvo renkami šiųmetiniai laureatai, vertinimo kriterijai buvo išsidėstę šia prioritetine tvarka: paslaugų ir prekių kokybė (20,1%), valdymas (Corporate Governance – 14,8 %), pilietiškumas (Citizenship – 14,8%), finansiniai rezultatai (13,2%), inovacijos (13,1%), vadovavimas ir lyderystė (12,9%), darbovietės kokybė (Workplace quality – 11,5 %).

 

Tačiau neseniai teko klausytis „PR Week“ konferencijos, kurioje didelių JAV korporacijų ir RSV bendrovių atstovai pasakojo, kaip pandemija paveikė jų ir jų klientų veiklą ir jau tampa aišku, kad reputacijos kriterijai keičia savo svarbumo pozicijas ir skatina atsakyti į tris svarbiausius klausimus:

 

Ar tinkamai rūpinatės darbuotojais?

 

Nr.1 tampa darbdavio kokybė. Pagrindinis visų organizacijų vadovų uždavinys – rūpestis visų pirma savo darbuotojais ir jų psichologine bei emocine savijauta. Ir nesvarbu, ar dirbama įprastiniu, ar nuotoliniu būdu.

 

„Jokie žodžiai negali išreikšti mano begalinio pasididžiavimo ir dėkingumo jums, „Starbucks“ partneriai. Nes jūs pademonstravote palaikymą ne tik vienas kitam, bet taip pat klientams ir tūkstančiams mūsų bendruomenės narių. Per šiuos sukrečiančius ir sunkius laikus jūs išlikote ištikimi mūsų misijai ir vertybėms. Ir už tai aš lieku jums amžinai dėkingas.“ Taip prasideda „Starbucks“ CEO Kevino Johnsono laiškas 200.000 darbuotojų, kurie bendrovėje yra vadinami partneriais.

 

Šį laišką ir „Starbucks“ vadovybės veiksmus pandemijos metu JAV komunikacijos ekspertai pateikia kaip vieną iš geriausių vidinės komunikacijos bei elgsenos pavyzdžių. Nes komunikacija yra aiški ir paprasta, demonstruojanti gebėjimą identifikuoti, suprasti ir atliepti darbuotojų emocijas.

Be to, rodo vadovo deramą emocinio intelekto lygį, iš kurio gali pasimokyti daugelis. Be abejo, tai ne tik komunikacija, bet ir „Starbucks“ vadovybės padaryti sprendimai.

 

Pirmame etape „Susimažiname ir sustabdome“ (Mitigate & Contain) bendrovė pasiūlė darbuotojams patiems apsispręsti, ar jie nori eiti į darbą, ar likti namuose, ir nežiūrint į sprendimą, visiems buvo išmokėti vieno mėnesio atlyginimai. Antrame etape „Stebime ir adaptuojamės“ (Monitor & Adapt) visos JAV esančios kavinės galėjo pačios apsispręsti, kada ir kokiu būdu joms atsidaryti / prekiauti. Tuo tarpu administracija juos nuolat aprūpino visais aktualiais ir atnaujinamais COVID 19 duomenimis konkrečiuose regionuose.

 

Taigi pirmas teisingas bet kurios organizacijos žingnis pandemijos metu – rūpestis darbuotojais.

 

Ar esate lyderiai ir sunkiais laikais?

 

Na ir trečias svarbus reputacijos svertas – lyderystė. Pandemija ir ją lydintys ekonominės krizės ženklai, sudėtingos darbo sąlygos nuotoliniu būdu bei komunikacija per įvairiausias online paltformas iš esmės pakeitė lyderystės statusą ir kaip sakoma senoje geroje patarlėje „pamatėme (daug) karalių be drabužių“ .

 

Šis periodas, kaip niekada nuvainikavo kabinetuose užsidariusius, bendrauti nemokančius lyderius. Online komunikacija kažkuria prasme mus visus sulygino ir dangstymasis „oficiozo regalijomis“ nebeteko prasmės.

 

Vadovai pagaliau tiesiog privalo pereiti į paprastesnę ir žmogiškesnę komunikaciją.

 

Turbūt nėra nė vienos verslo, NVO ar valstybinės organizacijos, kurios nenorėtų kaip savo vadovės matyti Jacindos Ardern, Naujosios Zelandijos premjerės.

 

Ji per šį krizinį periodą pademonstravo ir toliau uoliai demonstruoja tokias komunikacinės kultūros aukštumas, kad daugelis, įskaitant ir mane, būtent iš jos lūpų seka visas COVID-19 naujienas. Kodėl? Ar įmanoma tai nukopijuoti? Ir taip, ir ne.

 

Nenukopijuojama, nes visų pirma J. Ardern yra asmenybė, turinti empatiškąją charizmą, kurios deja, trūksta labai daugumai lyderių. Tai toks lyderystės stilius, kuris nebaugina, nekalba iš aukšto tarsi kiti būtų mažesni ir kvailesni. Atvirkščiai.

 

Klausantis šios moters, susidaro įspūdis, kad kalba Tavo artima draugė ir tuoj su su ja aptarsite skaitytas knygas.

 

Iš kitos pusės „arderniška“ komunikacija gali būti nukopijuojama. Tam visų pirma reikia supratimo, kad komunikacija yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir atlikti darbai, apie kuriuos komunikuojame. Visų antra, ji turi būti aiški, supranta ir nuoširdi. Trečia, kalbėti reikia mokytis.

 

Esate lyderis ir galvojate, kad tuo pačiu esate ir puikus komunikatorius? Nebūtinai. O dažnu atveju, deja, nesate. Tam reikia šiokių tokių pastangų.

Yra tokia versija, kad J. Ardern paslaptis yra jos komunikacijos studijos Waikato Universitete. Tačiau komunikacijos mokslus kasmet baigia šimtai tūkstančių visame pasaulyje, bet gebančių puikiai komunikuoti atitinkamai nepadaugėja.

 

Daugiau skaitykite "vz.lt"