Naujienos

Visame pasaulyje viruso pandemija sukrėtė įmones, koregavo jų biudžetus ir ateities planus. Lietuvoje du trečdaliai įmonių nurodė, kad karantino metu paklausos jų parduodamoms prekėms ar paslaugoms visiškai neliko arba reikšmingai sumažėjo, penktadaliui įmonių paklausa nepasikeitė, didžioji dalis įmonių operatyviai keitė marketingo taktiką, tiek dėl mažėjusių biudžetų, tiek ieškodamos naujų galimybių – rodo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) drauge su KOG institutu atliktas tyrimas.

 

Pirma reakcija į krizę – mažinti sąnaudas

 

Dėl viruso pandemijos daugiau nei pusės tyrime dalyvavusių organizacijų sąnaudos sumažėjo, o beveik trečdalis respondentų teigė, jog sąnaudos išliko nepakitusios. Apklausoje dalyvavusių marketingo bendruomenės narių nuomone, didžiausias pandemijos poveikis jaučiamas rinkodaros ir komunikacijos skyriuose, kur lėšos yra mažinamos pirmiausia.

 

Beveik pusės tyrime dalyvavusių įmonių reklamos biudžetai buvo sumažinti, 28% teigė, kad biudžetas nepasikeitė arba buvo perskirstytas kitiems reklamos kanalams. 11% nurodė, kad krizės laikotarpiu didino biudžetą.

 

Kita iš sričių, kuriai buvo mažinamas marketingo biudžetas – išorinės agentūros bei konsultantai. Net 44% sumažino ar nutraukė bendradarbiavimą – 37% sumažino, 7% visiškai nutraukė. 9% teigė, padidinę bendradarbiavimą.

 

KOG instituto vartotojų tyrimų projektų vadovė Eglė Šedbaraitė pastebi, kad įmonės skirtingai reagavo į pasikeitusias aplinkybes: vienos ieškojo kitų komunikacijos kanalų, o kitos mažino biudžetą, nutraukė arba sumažino bendradarbiavimą su išorinėmis agentūromis. Siekdamos sumažinti kaštus, dalį tų darbų įmonės bandė pasidaryti pačios, arba perkėlė darbus vėlesniam laikui, nes šiuo metu nėra poreikio.

 

Tyrimo duomenimis, penktadalis įmonių nurodė, kad marketingo darbuotojų funkcijos yra išplėstos arba perskirstytos, padidėjo darbo krūvis, taip pat darbuotojai gavo naujų užduočių. Tuo tarpu 14 proc. respondentų teigė, jog dėl taupymo, darbo krūvio sumažėjimo ar prastovų marketingo komanda sumažėjo ar jos visai nebeliko.

 

„Nepaisant to, jog įmonės marketingo biudžetą reikšmingai mažino, ši situacija sukuria labai daug naujų galimybių kurti naujas paslaugas, suteikti pridėtinę vertę vartotojams. Dar daugiau, krizės metu pirkėjams sumažinus savo išlaidas, marketingo svarba itin išryškėjo, nes reikia pasiekti vartotoją su tinkama žinute tinkamoje vietoje“, – pažymi LiMA valdybos narys A. Kontrimavičius.

 

Išryškėjęs marketingo vadovo vaidmuo ir pasikeitusi marketingo taktika

 

„Svarbu paminėti, kad marketingo vadovo reikšmė organizacijose dar labiau išryškėjo. Tyrimas parodė, kad marketingo vadovas kriziniu laikotarpiu reikšmingai prisideda prie strateginių organizacijos sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo – trečdalis marketingo vadovų kuria ir planuoja strateginius veiksmus, ketvirtadalis aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, beveik penktadalis prisideda savo idėjomis ir rekomendacijomis”, – teigia Lietuvos marketingo asociacijos direktorė Alvydė Palaimaitė.

 

Nors reaguodamos į pasikeitusią rinkos situaciją 22 proc. tyrime dalyvavusių įmonių kardinaliai pakeitė marketingo strategiją, visgi didžioji dalis (59 proc.) atliko neženklius jos pokyčius. Tuo tarpu beveik trečdalis įmonių strategijos pokriziniams veiksmams dar neturi ir koncentruojasi tik į dabartinius iššūkius su kuriais susiduria, o pokrizines strategijas yra pasiruošusios tik ketvirtadalis įmonių.

 

Tyrimo metu paaiškėjo, kad marketingo skyriai daugiausia jėgų skiria naujų marketingo veiksmų paieškai ir atlikimui. 4 iš 5 respondentų teigė, kad marketingo veiksmai krizės metu buvo keičiami kardinaliai arba bent šiek tiek – įmonės labiausiai planuoja atnaujinti vertės pasiūlymus klientams, vartotojo kelionę, keisti komunikacijos kanalus, stengtis išlaikyti esamus klientus.

 

„Šis tyrimas parodė karantino poveikį visai marketingo industrijai Lietuvoje, pandemija palietė ne tik vieną segmentą, o iš tikrųjų didžiąją dalį įmonių – tai patvirtino ir marketingo vadovai. Visgi, vertinant pačių įmonių reakciją, tik ketvirtadalis įmonių sumažino darbuotojų skaičių, tai parodo, kad įmonių lūkesčiai dėl ateities nėra taip stipriai sumažėję“, – pastebi LiMA valdybos narys Andrius Kontrimavičius.

 

Iš viso LiMA atliktame tyrime dalyvavo 270 respondentų, LiMA narių, apklausos užpildytos balandžio mėnesį. Tyrimo rezultatus susistemino ir pateikė KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas.

 

Tyrimo ataskaitą rasite čia: https://bit.ly/2MNN1QF