Naujienos

Šiandien inovacijų kūrimas yra tapęs neatsiejama verslo dalimi, tačiau su sėkme susiduria reta įmonė. Anot Justinos Klyvienės, Inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėjos, daugelis verslų šiandien tik imituoja inovacijų kūrimą, tačiau nepasiekia realių rezultatų dėl edukacijos ir aiškios strategijos stokos. Ir nors pasaulinę krizę sukėlusi pandemija bene geriausias laikotarpis vystyti inovatyvius sprendimus, vien norėti nepakanka. Kaip stebėti signalus ir juos naudoti inovacijų kūrimo procese, J. Klyvienė plačiau papasakos sausio 14 d. vyksiančioje LiMA DAY LIETUVA'20 „MasterClass“ sesijoje.

 

Inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėjos teigimu, šiandien žmonės vis dar bijo naujovių, nes natūraliai vengia pokyčių ar net laukia, kol jie pasibaigs. Anot jos, reikia suprasti, kad permainos tik greitės, o tokias tendencijas rodo sutrumpėjusios technologijų adaptacijos kreivės – nuo 50 metų iki vos 7 metų.

 

„Mes vis dar siejame inovacijas su tobulumu – per ilgai nešiojantis idėją savo galvoje ir išgirdus kritiką, neretai puolame gintis arba teisintis. Bet inovatyvaus mąstymo propagavimas neturėtų būti siekis tapti teisiais – jis turėtų praplėsti mūsų matymą ir parodyti kitokias nuomones bei galimybes“, – sako J. Klyvienė.

 

Inovacijos versle – gyvybiškai svarbios

 

Pašnekovė pažymi, kad šiandien įmonių priimami inovatyvūs sprendimai yra gyvybiškai svarbūs, o ypač pandemijos sudrebintame verslo pasaulyje. Anot jos, koronaviruso protrūkis pasaulyje paskatino visus žmones mąstyti dar išradingiau.

 

„Žaibišku greičiu besikeičiant vartotojų poreikiams, įmonės privalo ieškoti būdų, kaip sudominti savo klientus. Dėl to itin svarbu nelikti istorijos paraštėse, o kurti naujas paslaugas ar produktus, leisiančius įmonėms išlikti aktualioms ir nugalėti konkurencinėje kovoje. Kalbama, kad būtent pandemija gali tapti didžiausiu kūrybiškumo akseleratoriumi mūsų kartos žmonėms, kurie, susidūrę su nežinomybe, pradėjo ieškoti inovatyvių sprendimų“, – sako J. Klyvienė.

 

Sudėtingų laikotarpių akivaizdoje naujovės pritampa lengviau

 

Inovacijų ekspertė akcentuoja, kad krizių metu, keičiasi ne tik vartotojų lūkesčiai, bet ir nusistovėjusios normos, todėl įeiti į rinką ir pasiūlyti problemų sprendimus pasidaro lengviau. Tai yra susiję su spartesniu žmonių prisitaikymu prie naujų idėjų.

 

„Pavyzdžiui, iki pandemijos, tik maža dalis šalies prekybos tinklų ar didmeninių tiekėjų turėjo tinkamus sprendimus nuotoliniam prekių užsakymui ir pristatymui, todėl pirmosios bangos metu vartotojai susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Antrosios bangos metu, situacija pasikeitė – pasirinkimas tapo gerokai platesnis, o užsakymo ir pristatymo infrastruktūra – geresnė. Lygiai taip pat prisitaikė ir telemedicinos sritis – vargu ar iki pandemijos būtume pagalvoję, kad nuotolinės gydytojų konsultacijos taps kasdienybe, o šioje srityje sparčiai augs startuolių skaičius“, – teigia pašnekovė.

 

Daugelis organizacijų tik imituoja inovacijas

 

Pasak J. Klyvienės, norint kurti inovacijas, svarbiausia yra mūsų požiūris: „Viskas prasideda nuo atviro pasaulio matymo ir jo stebėjimo. Tik suprasdami, kur link juda vartotojų lūkesčiai, įsiklausydami į klientus ir jų norus, tapdami jautrūs aplinkai, galime priartėti prie inovacijų esmės, nesvarbu ar tai idėjos užuomazgos, ar vystomas konkretus projektas.“

 

Tačiau pašnekovė pažymi, kad vien tik žiūrėti – nepakanka: „Visi turime labai daug idėjų, bet tik nedaugelis iš mūsų pradeda jas materializuoti. Praėjusiais metais „Future Leadership“ atliktas tyrimas parodė, kad dauguma organizacijų balansuoja ant inovacijų teatro lygmens. Verslas daug kalba apie inovacijas, skiria tam nemažai dėmesio ir pastangų, tačiau apčiuopiamų rezultatų nepasiekia. Taip nutinka dėl sistemiško požiūrio į

inovacijų kūrimą, personalo edukaciją ir aiškios strategijos stokos.“

 

Inovacijos marketingo departamente – misija įmanoma

 

J. Klyvienė pratęsia, kad, pavyzdžiui, marketingo srities atstovai turi visas reikiamas galimybes, leidžiančias kurti reikalingas inovacijas. Anot jos, jeigu įmonės turima komanda yra motyvuota ir nori siekti modernių sprendimų, būtina galvoti ir apie kitus žingsnius.

 

„Pirmiausia, svarbu suteikti savo komandai reikiamas žinias, kaip kuriamos inovacijos, kokie įrankiai ir metodai tam yra naudojami bei pasirinkti, kurie iš jų yra priimtiniausi ar įdomiausi. Mokymosi etapo metu rekomenduoju eksperimentuoti su realiais iššūkiais ir idėjomis, tačiau čia procesas tik prasideda. Kitas etapas yra reikiamų resursų, t.y. laiko, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, užtikrinimas. Tai yra turbūt sudėtingiausias žingsnis, nes tai reiškia nelengvą darbą ir išnykusį žavesį. Šį etapą įveikia ir realias inovacijas sukuria tik atkaklumo ir ryžto turintys profesionalai“, – sako inovacijų ekspertė.

 

Skirtį tarp vyrų ir moterų mažina realiais projektais

 

J. Klyvienė pratęsia, kad inovacijų sektorius, kaip ir daugybė kitų, susiduria su didžiule atskirtimi tarp vyrų ir moterų. Anot jos, tai paskatino ją tapti viena iš tarptautinės platformos „Alter State“ bendraįkūrėjų. Ši platforma vienija inovacijų ir technologijų srityje lyderystės įgūdžių norinčias įgyti moteris.

 

„Dar praėjusių metų pabaigoje kartu su „Alter State“ suorganizavome pirmąjį tarptautinį moterų inovacijų sprintą – „Nordic-Baltic Women Innovation Sprint“, kuris tapo didžiule paskata moterims domėtis, mokytis ir išbandyti savo jėgas inovacijų srityje. Džiaugiuosi, kad projekte dalyvavo virš 200 dalyvių iš 21 pasaulio šalies“, – sako Inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėja.

 

Anot ekspertės, galima išskirti tris pagrindines priežastis, lemiančias mažesnį moterų aktyvumą inovacijų srityje: „Pirmiausia, vis dar susiduriame su nepakankamu dėmesiu inovacijų proceso edukacijai, taip pat nesusivienijusia inovatorių bendruomene bei ankstyvųjų idėjų stadijų finansavimo stoka. Todėl mūsų vystomi projektai siekia spręsti bent dalį šių iššūkių, nes siekiame, kad ateityje inovacijos būtų kuriamos kuo skirtingesnių žmonių.“

 

Kviečia į inovacijų kūrimo sesiją

 

Jau sausio 14 d. J. Klyvienė ne tik papasakos, bet ir kvies imtis realių veiksmų, projektuojant ateities tendencijų scenarijus. LiMA DAY Lietuva'20 „MasterClass“sesijos metu Inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėja skatins dalyvius analizuoti verslui įtaką darančias pasaulines tendencijas, vertinti ateities klientų lūkesčius, kurti galimas ateities prognozes ir mokytis per praktines užduotis.

 

Renginys vyks online sesijos metu, o jos dalyviai gaus dalyvavimą patvirtinantį sertifikatą. Sesija yra skirta vadovams, projektų ar padalinių vadovams bei visiems, kurie nori prognozuoti ir kurti ateitį. Dalyvavimas sesijoje LiMA DAY Lietuva’20 dalyviams – nemokamas.

 

Daugiau informacijos ir bilietų ieškokite čia.