Naujienos

Nors šių metų pradžioje optimizmo netrūko, sulig įsibėjančia pandemija kaip kortų namelis subyrėjo visos potencialios prielaidos reklamos šuoliui.

 

„Stabilią ekonominę padėtį tebedrumsčia nežinomybė, neįvyko didieji sporto renginiai: olimpinės žaidynės, krepšinio, futbolo čempionatai“, – vardina Giedrė Juronienė, „Kantar TNS“ reklamos monitoringo vadovė.

 

Šių metų vasario mėnesį „Kantar“ atliko didžiausių Lietuvos žiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų, žiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų apklausą, kurioje buvo klausiama apie reklamos rinkos pokyčius.

 

„Reklamos ekspertai prognozavo, kad šiais metais reklamos rinka turėtų augti 4,4%.

 

• Pagal vartotojo dūdelę: pasikeitę įpročiai diktuoja naujus sprendimus
• Išleista Rinkodaros sektoriaus apžvalga

 

Kaip labiausiai reklamos rinkos augimą skatinančius dalykus, ekspertai įvardino rinkimus, stiprią prekybos tinklų konkurenciją, stabilią ekonominę situaciją, didžiuosius sporto renginius – Olimpines žaidynes, krepšinio, futbolo čempionatus. Pavasarį paskelbtas visuotinis karantinas ženkliai pakoregavo šiuos lūkesčius“, – pažymi G. Juronienė.

 

Didžiausią svorį tarp tradicinių medijų turinčios televizijos reklamos apimtys per karantiną krito vidutiniškai 25%, radijuje – 37%.

 

Vasaros šuolis

 

Šių metų viduryje vilties teikė žinia, kad Lietuvos ekonomika pakankamai neblogai atlaikė pandemijos sukeltus padarinius ir tai, kad reklamos apimtys, lyginant 2020 m. ir 2019 liepos ar rugpjūčio mėnesių duomenis augo.

 

Varančiuoju rinkos varikliu šią vasarą buvo prekybos tinklų kategorija, kuri sudaro didžiausią tradicinių medijų reklamos (gross) išlaidų dalį – 15%, ir lyginant 2020 m. ir 2019 m. devynių mėnesių reklamos monitoringo duomenis, išaugo beveik 24%, skaičiuoja G. Juronienė.

 

Kitos kategorijos, patenkančios į labiausiai reklamuojamų TOP 5 sąrašą, tokios kaip vaistai, vaistinės, mobiliojo ryšio operatoriai, finansų institucijos, taip pat didino reklamos apimtis.

 

Rinkimų duoklė – kukli

 

Įprastai rinkimų metais politinė reklama paprastai sudaro reikšmingą biudžetų dalį spaudoje ir lauko reklamos stenduose.

 

„Tačiau šį kartą, palyginus šių metų ir 2016-ųjų metų devynių mėnesių Seimo rinkimų reklamos monitoringo duomenis, bendrai politinės reklamos (gross) biudžetai teaugo 4%, o analizuojant duomenis atskirai pagal žiniasklaidos kanalus – lauko reklamos stenduose, laikraščiuose, kino reklamoje – politinės reklamos investicijos atitinkamai mažėjo 19%, 46%, 97%“, – lygina G. Juronienė.

 

Šiais metais daugiau reklamos politikai talpino radijuje (204%), televizijoje (26%), žurnaluose (11,5%).

 

Subliuškęs optimizmas

 

Pasak G. Juronienės, augančios reklamos apimtys – reklamos laikas, plotai, kiekiai galėtų nuteikti optimistiškai, tačiau reikia įvertinti tai, kad apimtys neužtikrina realių reklamos investicijų augimo.

 

Reklamdaviams, žiniasklaidos kanaluose talpinantiems daugiau reklamos, suteikiamos didesnės apimties nuolaidos, todėl reklamos pinigų kiekis, tokiu tempu nedidėja.

„Paskelbus antrąjį visuotinį karantiną tampa visiškai aišku, kad tikėtis reklamos rinkos augimo tradicinėse medijose nėra pagrindo. Labiausiai tikėtina, kad reklamos rinka koreliuos su ekonomine padėtimi Lietuvoje: dėl pandemijos traukiantis Lietuvos ekonomikos rodikliams, tokios pačios tendencijos laukia ir tradicinių medijų reklamos rinkos“, – nuosaikiai kalba G. Juronienė.

 

Daugiau skaitykite: ,,Verslo žinios".