Naujienos

Socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ po riaušių Kapitolijuje užblokavo kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyras, „Youtube“ panaikino jo skelbtą video įrašą – tokių priemonių imtasi dėl to, kad jo žinutės, kaip teigiama, buvo kurstančios smurtą. Komunikacijos ekspertai sako, kad socialiniams tinklams, nori jie to ar ne, tenka pripažinti ir jiems tenkančią atsakomybę už skleidžiamą turinį, ir daugiau dėmesio skirti jo kontrolei. O jei kažkas skleidžia bendruomenės normų neatitinkantį turinį, tos pačios taisyklės galioja visiems – net ir prezidentams.

 

Socialiniams tinklams teko pripažinti savo atsakomybę

 

Komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas sako, kad D. Trumpo pašalinimas iš socialinių tinklų, be jokios abejonės, yra beprecedentis sprendimas. „Tiesa, turime suprasti, kad tas padaryta likus praktiškai 2 savaitėms iki dabartinio šalies vadovo kadencijos pabaigos, tad kiek tai nuoširdus rūpestis socialine rimtimi ar demokratiniu stabilumu – klausimai istorijai“, – svarstė jis.

 

„Svarbesnis, sakyčiau, yra kontekstas, apie kurį Lietuvoje žinoma mažiau. Štai jau kurį laiką JAV įstatymų leidėjai intensyviai svarsto dėl vadinamosios „Section 230“ ateities. Labai supaprastintai, „Section 230“ yra teisės aktas, socialinius tinklus atleidžiantis praktiškai nuo bet kokios vartotojų kuriamo turinio atsakomybės. Kurstai nesantaiką, ragini susidoroti su kitaminčiais, atvirai meluoji, klaidini žmones, ragini žmones gerti „stebuklingą“, nuosavų vaikų gaminamą mineralinį vandenį – tai tavo asmeninis reikalas. Na, o jei sąžinės ar padorumo klausimai tavęs nekankina, ką padarysi – „laisvas internetas“, „žodžio laisvė“. Tokias žaidimo taisykles valstijose norima gerokai keisti, o gal ir visiškai panaikinti. Socialiniams tinklams, didžiosioms technologijų bendrovėms tai prilygtų žemės drebėjimui, mat kiltų iššūkių pačiam jų verslo modeliui, nes iškviestų į visiškai naują – atsakomybės už skleidžiamą turinį – teritoriją. Tai nauja ir, manau, netgi svarbiau nei konkretaus žmogaus blokavimas, kurį daug kas internetuose jau pavadino „too little, too late“ (angl. gerokai per mažai ir gerokai pavėluotai)“, – kalbėjo J. Špakauskas.

 

Pasak komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus, didžioji kova šiais klausimais prasidėjo dar 2016 m., nuo D. Trumpo išrinkimo prezidentu ir su tuo susijusių įvykių – tada tradicinės žiniasklaidos kompanijos, politikai ir įvairūs apžvalgininkai, visuomenės atstovai pradėjo spausti „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir kitas socialinių tinklų kompanijas, kad jos pripažintų nešančios atsakomybę už turinį.

 

„Iki tol jų suformuluota pozicija buvo tokia, kad socialiniai tinklai yra vieta reikštis nuomonėmis ir jie neatsako už turinį, tiesiog renka pinigus už reklamą – jie nėra medijos kompanija. Tą raginimą socialiniams tinklams pagaliau subręsti, suaugti ir pradėti galvoti apie tai, kad jie yra atsakingi už turinį, kurį skleidžia, buvo sakęs ir didžiausios pasaulyje reklamos agentūros vadovas seras Martinas Sorelis, ir visa eilė kitų žmonių“, – pasakojo jis.

 

„Prieš dvejus metus feisbukas pradėjo savo iniciatyvą ieškoti būdų, kaip redaguoti, kontroliuoti turinį, kaip padaryti taip, kad tas turinys nesikirstų su visuomenės normomis. Matėme, kad atsirado tam tikros turinio kategorijos, kurios buvo apribojamos, raportavimo galimybės, kiti dalykai, kurie gal veikia nevisiškai sėkmingai, bet reikia pasakyti, kad feisbukas padarė didžiulę pažangą“, – komentavo M. Katkus.

 

Daugiau skaitykite: ,,M360"