Naujienos

Kilus ažiotažui dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos draudimo naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ ant riešutų kremo produkcijos, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė paragino tarnybą atsisakyti „perteklinės reguliacinės naštos“.

 

 

Tarnyba paskelbė, kad Kauno įmonė negalėjo naudoti prekės ženklo „SVIESTAS sviestuotas“ ant jos gaminamo riešutų kremo produkto, nes jis yra augalinės kilmės, o matomas žodis „sviestas“ gali klaidinti vartotojus.

 

Tarnyba savo sprendimą grindė Europos Sąjungos teisės nuostatomis.

 

„Ūkio subjekto produktas klaidina vartotojus, nes pateiktoje ženklinimo etiketės vaizdinėje medžiagoje, prekės ženkle nurodyta ,,SVIESTAS sviestuotas“, kai produktas augalinės kilmės“, – rašoma rašte.

 

Reaguodama į šią situaciją, ministrė A. Armonaitė antradienį išsiuntė tarnybai raštą, kuriame pareiškė, kad „perteklinė reguliacinė našta riboja šalies įmonių veiklą, mažina prekių ir paslaugų konkurencingumą“.

 

Ji pareiškė, kad tarnybos interneto svetainėje trūksta tinkamos informacijos apie prekės ženklams keliamus reikalavimus.

 

A. Armonaitė rašte užsiminė kad ES reglamentas ir ES teismo išaiškinimai, kuriais remiasi tarnyba, gali kelti „pagrįstų klausimų“ verslui, todėl svarbus tinkamas nuostatų išaiškinimas ir taikymas praktikoje.

 

„Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame reglamente tarp apie maisto produktą pateikiamos informacijos ir aprašomajai arba vaizdinei medžiagai keliamų reikalavimų nėra minimi reikalavimai prekės ženklui. Manytina, kad ūkio subjektams gali kilti pagrįstų klausimų dėl minėto reglamento ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos taikymo praktikoje, tiek registruojant prekės ženklus, tiek ženklinant į rinką tiekiamus produktus“, – rašoma A. Armonaitės rašte, kurio kopiją gavo BNS.

 

„Manome, kad šių nuostatų išaiškinimas ir taikymas praktikoje itin svarbus ne tik registruotiems naujiems, bet ir didelę vertę turintiems ir rinkoje įsitvirtinusiems prekių ženklams, kurie įregistruoti ar pradėti naudoti dar prieš reglamento įsigaliojimą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą“, – nurodė ministrė.

 

Prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ 2014 metais sukūrė Milda Beržanskaitė ir Dovilė Stonė.

 

Po VMVT sprendimo „Sviestas sviestuotas“ tvirtino, kad prekės ženklui iškilo reali grėsmė.

 

Šis klausimas sulaukė ir parlamentarų dėmesio. Šią temą trečiadienį aptars Seimo Kaimo reikalų komitetas.

 

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl MB „Sviestas sviestuotas“ prekės ženklo nustebino ir parodė visiškai nejautrų ir biurokratišką valstybinės institucijos požiūrį į jauno verslo veiklą. Blogiausia, kad tokie sprendimai yra daromi prisidengiant ES direktyvomis. Direktyva, kuria VMVT remiasi argumentuodama savo sprendimą, aiškiai sako, kad produkto sviestu negali vadinti, jeigu tai nėra sviestas. Su šia klausimo dalimi viskas yra aišku ir minima įmonė, mano nuomone, viską dėl to padarė teisingai – savo produkciją vadina riešutų kremu“, – komentavo klausimą inicijavęs Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

 

„Pilkoji zona yra susijusi su prekės ženklu/logotipu. Mano nuomone VMVT, neteisingai interpretuodama direktyvą, tai, kas taikoma produkto pavadinimui, pritaiko ir prekės ženklui. Kita vertus, tarnyba kartu pasako, kad įmonės pavadinimą „Sviestas sviestuotas“ galima naudoti ir netgi jį rašyti ant produkto pakuotės. Tokiu būdu pati VMVT įneša daug sumaišties dėl galimų tolimesnių precedentų, nes yra gausybė įmonių ir prekės ženklų, kurie turi panašias pavadinimų konstrukcijas. Daug tokių prekės ženklų yra tradiciniai ir jau daugelį dešimtmečių naudojami produktai, pavyzdžiui, saldainiai „Paukščių pienas“.

 

Todėl šį precedentą reikia detaliai išanalizuoti ir keisti nacionalinius teisės aktus, kad situacija nepasikartotų. Tikėtina, jog ir šiai įmonei dar bus spėta pagelbėti. Jaunam, smulkiam verslui reikia padėti, o ne smaugti biurokratinėmis procedūromis. Valstybines institucijos turi būti jautrios, ypač dabar, kai šalyje situacija tikrai nėra lengva“, – teigia A. Vyšniauskas.

 

Straipsnį rasite: ,,M360"