Naujienos

Ačiū, Pandemija, sparčiai kartoju pirmos klasės kursą, žinau, kaip vidury dienos atrodo saulės nutvieksti namų stiklai, tėvai išmoko skambinti mesendžeriu ir naudoti fėjų filtrus. Ačiū ir profesine prasme, tai metas, kuris išgrynino, kuo komunikacijos specialistas gali būti naudingas įmonei, parodė, kuo kuris stiprus esame, leido pasipraktikuoti ir išmokti. Dabar tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip sutiksime kitas krizes. Taip, jų ir vėl bus.

 

Uždaroje komunikacijos profesionalų grupėje pasiteiravau kolegų, kiek iš jų turi komunikacijos krizių metu scenarijus. Nujaučiau, kad šioje vietoje yra nemažai pasikliaunančių vizija „reiks ir turėsim“, „reiks ir kažkas padės“, bet nuoširdžiai sakau – norėtųsi, kad būtumėm bent perpus labiau pasiruošę krizėms ir komunikacijai jų metu.

 

Turiu krizių planą, bet jo nenaudoju

 

Pradėsiu nuo tų, kurie teigia, kad krizių valdymo ir komunikacijos planą turi, bet jo nenaudoja. Tokių trečdalis. Ir drįstu spėti, kad to priežastys kelios: arba šį scenarijų kūrė ne pats komunikacijos specialistas, arba jame nebuvo įtrauktos pandemijos (sakoma, kad kiekvienos šalies vyriausybė pandemiją ir epidemiją yra įtraukę į top galimų krizių 5-tuką).

Pandemijos pradžia buvo smilkstanti. Ji nenukrito neperspėjusi, tų vadinamųjų notifikacijų, kad artėja, gaudavome kasdien. Tik kiek į šiuos signalus reagavome ir ką tuo metu pasiruošėme, kad sulaukę pirmųjų reguliavimų jau tiesiog veiktumėme pagal vidinį susitarimą? Tų, kurie sureagavo ir proaktyviai ėmė komunikuoti greičiau nei reikėjo, nebuvo. Ir, atvirkščiai, galėtumėme vardinti atvejus, kai žinutės laukėme iš vienų, o komunikuoti jau buvo pradėję kiti, ne šeimininkai.

 

Tad pamoką geriau greičiau nei vėliau priimkime kaip esminę. Kad ir kaip sunku tai būtų įgyvendinti organizacijų viduje.

Neturiu nei plano, nei scenarijaus, bet jaučiu, kad reikia

 

43 proc. savo srities atstovų sako, kad neturi krizių valdymo scenarijaus. Gal net juo netiki, nors pripažįsta, kad tokį turėti reikėtų.

 

Tiesa, jis imlus darbui, reikalaujantis kelių prisėdimų, gali keistis, turi būti „gyvas“, bet svarbiausia – labai reikalingas.

Ko išmokė pandemija: 

 

Vis tiek galvojome per sudėtingai. Krizės pasižymi neaiškumu, painumu, vis naujai pasirodančiai painiai faktais, todėl kas kas, bet jūsų krizių valdymo scenarijus turi būti paprastas.

 

 

Svarbi ir emocinė savijauta. Šio punkto krizių komunikacijoje nebuvo, jį padiktavo pandemija ir ačiū jai, nes tas išsitęsęs laikas, kai negali nei dėti taško, nei jau švęsti, kad pavyko stipriai paveikė ir komunikuojančių emocinį lygį.

 

Daugiau skaitykite: M360