Naujienos

Verslo nuomonės lyderių reitingą kasmet sudaranti „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų bendrovė trečiąsyk išmatavo aktyviausių ekspertų potencialią įtaką. Potencialios įtakos indekso TOP dvidešimtuke aštuonios pozicijos tenka ekonomistams ir finansų sektoriaus atstovams. Didžiausią šuolį tope padarė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė, kone dukart savo potencialios įtakos rodiklį augino ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. Lyderystę antrus metus išlaiko bankų sektoriui atstovaujantys Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyr. ekonomistas ir Vitas Vasiliauskas, balandį kadenciją baigiantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

 

Potencialios įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų skaičių.

 

„Visi minėti aspektai svarbūs kalbant apie reputaciją ir potencialią įtaką. Verslo komunikacijos lauke jau kurį laiką didžiausią svorį turi ekonomistai, bankininkai, finansų sektoriaus atstovai. Jie užima ir reitingo viršūnę, ir 8 pozicijas top dvidešimtuke. Dalis šių sričių kalbėtojų atstovauja privačiam, dalis valstybiniam, NVO ar akademiniam sektoriui. Pernai dvidešimtuke turėjome tris, o šiemet net 5 mažmenos atstovus. Potencialios įtakos tope matome ir šešių asociacijų atstovus“, – sako Alicija Miliauskienė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.

 

Pirmas šešias pozicijas tope užima tie patys asmenys kaip ir pernai, su nedidelėmis rokiruotėmis, o Potencialios įtakos indekso 2021 metų TOP15 ir pokytį per metus galite rasti čia.

 

Komunikacijos intensyvumas – svarbi dedamoji

 

Pasak A. Miliauskienės, įdomu ne tik pats nuomonės lyderių išsidėstymas pagal skirtingus rodiklius, bet ir šių sąryšiai. Tyrime nagrinėta, kaip komunikacijos intensyvumas siejasi su pasiekta auditorija, ar aktyvumo pakanka tapti žinomu, kaip palankiai priima visuomenė kalbėtoją, ar tapatina su atstovaujama organizacija.

 

Komunikacijos intensyvumas arba pasisakymų kiekis, kaip pastebima iš tyrimo, yra vienas iš kertinių elementų norint užtikrinti tiek kalbėtojo žinomumą, tiek ir įtaką.

 

„Kaip matome iš duomenų, 7 iš 10 patenkančių į potencialios įtakos indekso topo pirmąjį dešimtuką yra ir aktyviausių kalbėtojų, ir pasiektos auditorijos dešimtuke. Tad proaktyvi reguliari ir tikslinga komunikacija duoda savo rezultatą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žinomumas ir įtaka yra inertiški. Viena vertus – jiems reikia laiko įsibėgėti, kita vertus – jie akumuliuojasi, ir paskui dar kurį laiką potenciali įtaka juntama, net ir nuslopus komunikacijai.

 

Pvz., N. Mačiulis – jo pasisakymų kiekis mažesnis negu, tarkime, E. Dapkienės, bet ilgametis įdirbis lemia pirmą poziciją pagal žinomumą. E. Dapkienė, tuo tarpu, intensyviai komunikavo 2020-aisiais ir yra itin palankiai priimama visuomenės, bet žinomumo kol kas turi mažai. Šios ekspertės potencialios įtakos rodiklis taip pat kol kas tik pradeda formuotis, mat komunikacijos tope ji figūruoja vos metus, tačiau sėkmingai išlaikė pernai savo kolegės Vilmos Drulienės (buvusios „Maxima“ komercijos vadovės) turėtą poziciją“, – sakė A. Miliauskienė.

 

Kaip koreliuoja lyderių pagal pasisakymų skaičių TOP15 su jų potencialios įtakos indeksu galite matyti čia.

 

Žinomumui įgyti nepakanka vien aktyvumo – reikia laiko

 

Tarp geriausiai žinomų nuomonės lyderių gyventojai šiemet išskyrė N. Mačiulį, V. Vasiliauską, Ž. Mauricą, R. Lazutką ir R. Vainienę. Atpažįstamas ir R. Dargis bei D. Arlauskas. Visi jie komunikuoja jau daugelį metų. Kiti aktyviausių kalbėtojų topo ekspertai surinko po keliolika ar kelis žinomumo procentus.

 

Čia galima pažiūrėti kelių Verslo nuomonės lyderių topo ekspertų žinomumo ir palankumo bei pasiektos auditorijos koreliaciją.

 

Nors mažmeninės prekybos atstovai pagal žinomumą atsiduria sąrašo apačioje, pagal palankumą nemažai jos ekspertų yra lyderių viršūnėje. Palankumas ekonomistams ir bankininkams vertinamas rinkos vidurkiu, asociacijų atstovams – kiek žemiau.

 

„Panašu, kad gyventojai palankiau priima tiesioginį įmonės atstovavimą nei per asociacijas. Reikėtų giliau analizuoti, kas lemia du-tris kartus mažesnį palankumą, viena iš prielaidų gali būti tam tikrų interesų priskyrimas“, – savo mintimis dalijosi A. Miliauskienė.

 

Plačiau skaitykite čia: M360