Žodis – paskutinė priemonė lyderio komunikacijoje
Data: 2021 m. balandžio 19 d.
Anksčiau nuostabą kėlę užsienio kompanijų darbo skelbimų reikalavimai, kad vadovas beveik pusę savo laiko turės skirti vidinei ir išorinei komunikacijai, dabar jau nestebina ir Lietuvoje. Vis daugiau akcininkų į vadovų postus ieško sutelkiančių lyderių, kurie gebėtų susikalbėti su visų grandžių vadovais ir juos suvienyti bendram tikslui. Taigi, lyderis be komunikacijos – nė iš vietos. Žodis yra paskutinė priemonė lyderio komunikacijoje. Pirmoji – lyderio veiksmai.
Pasak A. Miniotaitės, pirmasis lyderio komunikacijos tikslas yra parodyti sekėjams, darbuotojams, bendrą tikslą ir viziją – tai sutelkia žmones veiksmui. Tada – motyvuoti ir palaikyti kelyje bei parodyti prasmę – paaiškinti „kodėl“. Matydami prasmę, žmonės dirba daugiau ir geriau. „Dažniausiai pamirštamas, nors itin svarbus lyderių komunikacijos tikslas – auginti sekėjus, darbuotojus. Tai reiškia duoti žinias, dėmesį, meilę, kviesti galvoti, taip pat kelti iššūkius, kalbėtis apie vertybes, mokyti dirbti ir aiškinti, kaip mes organizacijoje mąstome ir dirbame. Komunikacija yra svarbi organizacijų kultūros dalis, o darbuotojų auginimas yra dažnai pamirštamas lyderystės aspektas“, – KIA renginyje sakė ISM Lyderystės programos vadovė A. Miniotaitė, pabrėždama, kad tikroji lyderystė yra lyderystės dauginimas.
20 metų komunikacijos srityje dirbantis A. Zabarauskas teigė lyderių komunikacijoje pastebintis per daug neatitikimo tarp žodžio ir veiksmo. „Geriausia ir garsiausia komunikacija yra veiksmas. Žodis niveliavosi: kas ką nori, tas tą šneka ir nebūtinai elgiasi pagal savo žodį. Vaizdą jau galima sufabrikuoti, bet veiksmo nesufabrikuosi. Matau daug neatitikimo tarp žodžio ir veiksmo: vyksta tikrųjų darbotvarkių maskavimas pusinėmis tiesomis, patraukliais teiginiais, populiariu tonu, kartais ir žeminant kitą, kuriant dirbtinius įvykius ir tai gilina pasitikėjimo vieni kitais deficitą“, – lyderių komunikacijai skirtame renginyje sakė agentūros „Adverum“ partneris A. Zabarauskas.
Pranešėjai pripažino, kad viešojo sektoriaus lyderiams komunikuoti sunkiau, negu verslo, nes viešajame sektoriuje – daugiau vieni kitiems prieštaraujančių interesų, didesnis visuomenės dėmesys, daugiau kritikos, riboti atlyginimai. Visa tai lemia, kad lyderiams ypač svarbu komunikacijos dėka įkvėpti žmones siekti bendro rezultato.
Daugiau skaitykite: „M360"
