LiMA žiniasklaidoje

Niekam jau ne paslaptis, kad karantinas iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo būdą, darbo rutiną ir net pasibuvimus su šeima. Tad, kalbant apie komunikacijos bei rinkodaros sritis, pokyčiai taip pat labai ryškūs. Itin smarkiai pakito vartojimas ir tai įtaką daro visiems verslams: vienų apyvarta didėja, kitų itin smunka.

 

Vartojimo pokyčiai

 

Didelę dalį pokyčių sudaro vartotojai. Pasikeitęs gyvenimo ritmas paskatino vartotojiškumą kitose srityse, nei jau buvo tapę įprasta. Dar prieš paskelbiant karantiną, šalyje klestėjo restoranų verslai bei pardavimai prekybos centruose. Dabar, kaip pastebi kūrybinės rinkodaros agentūros „AdDrama“ partnerė Laura Domarkė, ilgėja buvimo prie ekranų laikas ir kalbama ne tik apie laiką, praleistą prie kompiuterio, telefono, bet ir prie televizoriaus. Apskritai pašnekovė teigia, kad pailgėjo laikas, praleistas „Netflix“, „Amazon Prime“ bei interneto parduotuvėse. L. Domarkė pasakoja, kad ši situacija keičia žmonių įpročius, nes net ir tie, kurie niekada nepirkdavo jokių prekių, dabar buvo priversti naudotis tokia galimybe. 

 

AdDrama“ partnerė juokiasi, kad net tyrimų nereikia, norint pamatyti, kaip į viršų šoktelėjo elektronikos prekyba ir maisto prekių pardavimai. Tiesa, svarbu paminėti, kad šiuo metu prekyba šiose dviejose srityse po truputį stabilizuojasi. Priežasčių, kodėl būtent šios dvi sritys buvo populiariausios, yra ne viena. Tokiam prekybos internetu pakilimui didelę įtaką padarė ir faktas, kad žmonės buvo išsigandę ir masiškai ieškojo būdų, kaip saugiai apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis. „Verslai, kurie jau prieš karantiną turėjo elektroninę prekybą, pristatymą į namus ar tiesiog sugebėjo greitai persiorientuoti, prasidėjus karantinui buvo pranašesni, nes gavo nemažą srautą naujų pirkėjų“, – teigia pašnekovė, bet priduria, kad nereikėtų visų pakilusių pardavimų priskirti prie masinės psichozės ar tiesiog pirkimo iš baimės, nes vėliau gali nelikti.

 

Komentuodama pakitusį vartotojiškumą, L. Domarkė dalinasi įžvalgomis apie pakilusią prekybą elektronikos priemonėmis: „Kaip jau minėjau, išaugo technikos pardavimai ir taip nutiko todėl, kad, persikėlus dirbti į namus, tikrai ne visi turėjo darbui būtiną įrangą.“ Kaip pavyzdį pašnekovė pateikia situaciją: „Įsivaizduokite penkių asmenų šeimą. Vaikams reikia skirtingų kompiuterių, kad galėtų dalyvauti nuotolinėse pamokose, o tėvai turi dirbti nuotoliniu būdu. Tai yra elementari logika, kodėl žmonėms prireikė įsigyti naujų elektronikos prekių.“ Taigi tokia problema padėjo klestėti prekybai įvairiomis elektronikos prekėmis, ypač nešiojamaisiais kompiuteriais, laisvų rankų įranga ir pan. „Galbūt ši situacija labiau buvo ne išgyvenimo dalykas, o komforto susikūrimas pakitusioje darbo erdvėje“, – komentuoja pašnekovė.

 

Taigi, apibendrindama bendrą vartojimo tendenciją, „AdDrama“ partnerė teigia: „Kai kurių kasdienio vartojimo produktų pardavimas šoktelėjo net 30–40 proc., o prabangos prekių pardavimai krito taip pat maždaug 30–40 procentų.“ Tai nestebina, nes žmonės daugiau laiko praleidžia namie, prie kompiuterių ir televizorių ekranų. Gera žinia ta, kad smarkiai augę arba drastiškai kritę pardavimai po truputį stabilizuojasi.

 

Verslai turi prisitaikyti, kad išliktų

 

Kalbai pasisukus apie pačius verslus, pašnekovė pamini, kad dauguma verslininkų kovą su karantino sukeltais finansiniais nuostoliais pradėjo pasirašydami sutartis su interneto prekybos ar pristatymo į namus įmonėmis. Tiesa, moteris priduria, jog tai dar nereiškia, kad šios priemonės visiems buvo vienodai sėkmingos: „Atsiradęs didesnis pasirinkimas perskirstė pardavimų skaičių.“ 

 

Šiuo metu daugiausia vilties išlikti turi tie verslai, kurie prisitaikė ir inovatyviai pažvelgė į susiklosčiusią situaciją. Žinoma, išrasti kažką naujo, pritraukti naujų pirkėjų, juos sudominti yra tikrai nelengva, tačiau „AdDrama“ partnerė pasakoja, kad tokių verslų tikrai yra ir ne taip jau mažai: „Puikus pavyzdys – sustojusių barų veikla. Kai kurie iš jų prisitaikė ir pasiūlė greitus dienos pietus bei alkoholį išsinešti. Ši verslo adaptacija yra išskirtinė, nes gėrimai parduodami vos didesne nei didmenine kaina dėžėmis, tad jei perki kažkokį gėrimą, tai tik dideliu kiekiu.“ Išties neeilinė verslo adaptavimo idėja, kaip pasakoja L. Domarkė, puikiai pasiteisino, nes Lietuvoje vartojimo kultūra šiuo metu motyvuojama ir noru padėti smulkiesiems verslams. 

 

Pagalbos verslininkams siekia ir Lietuvos marketingo asociacija (LiMA), kuri šiuo metu yra pradėjusi tyrimą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti dabartinę rinkodaros situaciją įvairiose organizacijose karantino metu. „Prie tyrimo „COVID-19 poveikis marketingui Lietuvoje“ kviečiame prisijungti įvairių įmonių rinkodaros skyrių atstovus“, – apie atliekamą apklausą pasakoja LiMA direktorė Alvydė Palaimaitė (nuotr. kairėje). Anot jos, taip siekiama įvertinti ir apibendrinti viruso pandemijos ir dėl to įvestų apribojimo priemonių pasekmes organizacijų rinkodarai, išsiaiškinti rinkodaros atstovų poreikius sprendimų paieškai.

 

„Pirmiausia mums labai svarbu išsiaiškinti esamą įmonių situaciją ir kaip įmonės prisitaiko, kaip adaptuoja savo siūlomus produktus bei kokius kuria ateities planus“, – vardija A. Palaimaitė. Rinkodaros požiūriu maždaug išsiaiškinus esamą situaciją, LiMA pateiks daugiau patarimų verslininkams.

 

Daugiau skaitykite „bzn start”