<

LiMA žiniasklaidoje

 

Pandemija atnešė medijų vartojimo pokyčius: kai kurie jų – negrįžtami

Data: 2021 m. vasario 02 d.

2020-ieji metai atnešė pokyčius į kone visas gyvenimo ir verslo sritis. Medijos – taip pat ne išimtis. Apie tai, kaip per pirmąjį ir antrąjį karantiną keitėsi medijų vartojimas, prie kokių pokyčių teko prisitaikyti industrijai ir kokiai ateičiai ruoštis, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotame renginyje „LiMA Digital Marketing Update‘21“ pasakojo Delfi tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.

 

 

Vietoj metų – pokyčiai savaitėmis ir dienomis

Pasak R. Mackevičienės, anksčiau pokyčius ir tendencijas buvo įprasta vertinti ilgesnėje – bent trejų ar penkerių metų – perspektyvoje. Prasidėjusi pasaulinė pandemija ir būtinybė tiek verslui, tiek visuomenei į ją reaguoti, atnešė kur kas greitesnius pokyčius, o kai kurias iki tol stebėtas tendencijas teko apgręžti atgal.

 

„Žinojome, kad įprastos televizijos žiūrėjimo apimtys mažėja, ypač – tarp jaunimo, nes kitoks video turinys ir tai, kad kiekvienas turi savo ekraną, savo prenumeratas, išstumia tradicinį visos šeimos susėdimą prie dėžės. Žinojome, kad per penkerius metus tradicinės televizijos pasiekiamumas buvo sumažėjęs 7 proc. ir, tikėtina, dar mažės, nes jis ir taip mažesnis tarp jaunimo nei vyresnės auditorijos. Kad radijo ir popierinės spaudos vartojimas mažėja interneto ir socialinių tinklų vartojimo sąskaita“, – kalbėjo ji.

 

„Taigi, mes gyvenome kad ir greitai besivystančiame medijų pasaulyje, bet visgi galėjome kalbėti apie tendencijas, prognozes ir tam tikrus planus. Ir čia 2020-ieji atnešė savo ankstyvą pavasarį, kai visas pasaulis susidūrė su COVID-19 pandemija, kuri atnešė patirtis, kurių niekad neteko išgyventi. Atėjo pirma banga – tikras viską nušluojantis cunamis. Paskelbus karantiną, smarkiai ir staigiai pakeitusį kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, taip pat smarkiai ir staigiai pasikeitė ir medijų vartojimas. Dabar pokyčius teko stebėti nebe lyginant metus, o savaites ar dienas“, – prisiminė R. Mackevičienė.


Bandyti suprasti, kas vyksta ir kaip reaguoti, atlikti įvairius tyrimus ėmėsi kone visi – tyrimų kompanijos, reklamdaviai, agentūros. Kadangi taikyti skirtingi metodai, tyrimų rezultatai skaičių prasme šiek tiek varijavo, bet bendra tendencija buvo labai aiški – karantino metu labai daug ir labai staigiai išaugo namuose pasiekiamų (in-home) medijų vartojimas.

 

 

Naujienų vartojimo bumas: susirūpinta šaltinių patikimumu

Nenuostabu, kad koronaviruso pandemija sukėlė nuolatinį žiniasklaidos, naujienų vartojimo augimą – žmonės visame pasaulyje siekė ir vis dar siekia nuolat būti informuoti apie greitai kintančią krizę.

 

„Nielsen“ duomenimis, kovo mėnesį JAV asmenys praleido 215 proc. daugiau laiko skaitydami naujienas internete, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Šis rodiklis Italijoje buvo 180 proc., Tailande – 125 proc., Japonijoje – 78 proc., Australijoje – 52 proc.

 

„Su naujienų gausa ateina ir išaugęs melagienų skaičius – tai galioja visame pasaulyje, tad labai svarbus tampa informacijos patikimumas“, – sakė R. Mackevičienė.

 

Analogiška situacija pastebima ir Lietuvoje. „Naujienų portalai Lietuvoje yra įvardinami pagrindiniu naujienų šaltiniu, tiek kalbant apie naujienas, susijusias su virusu, tiek apskritai kasdienes naujienas – beveik 60 proc. respondentų vietinius naujienų portalus įvardina kaip pagrindinį naujienų šaltinį, 17 proc. – televiziją, 12 proc. – socialinius tinklus. Vertinant pateikiamų naujienų patikimumą, respondentų nuomone, pirmauja televizija (35 proc.), lokalūs naujienų portalai – antri (26 proc.), toliau užsienio naujienų portalai ir radijas, soc. tinklai surenka tik nepilnus 4 proc.“, – pasakojo Delfi tyrimų ir įžvalgų vadovė.

 

Daugiau skaitykite: „M360“