LiMA žiniasklaidoje

Turbūt viena populiariausių ir jau nebeišvengiamų temų šiandien – vaizdo turinys. Jo stiprėjanti galia, įsiskverbimas į beveik visas įmanomas medijas, sugebėjimas sudominti net ir visko mačiusią auditoriją rinkodaristams aiškiai sufleruoja, kur turėtų būti nukreipta didžioji dalis kaštų ir energijos. Nepaisant to, prekės ženklų atstovai vis dar palieka šią turinio formą antrame plane, nes bijo didelių investicijų, daug darbo, sunkiai išmatuojamų rezultatų.

 

Tačiau ar iš tiesų video turinio kūrimas – toks komplikuotas? Koks jis bus aktualus socialinėje medijoje 2020 m.? Kokie žingsniai veda sėkmingo video turinio kūrimo link? Visa tai pirmajame šių metų Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) renginyje „Digital Marketing Update’20. Vilnius“ plačiau apžvelgė skaitmeninės reklamos agentūros „What About“ vadovas Mantvydas Leknickas.

 

Vaizdo įrašų žiūrėjimo įpročiai

 

2019 metų duomenys rodo, kad vaizdo įrašus „YouTube“ platformoje bent kartą per savaitę žiūrėjo daugiau nei 90 proc. 15–24 metų lietuvių. Galėtų pasirodyti, jog vien jaunuoliai skiria savo laiką vaizdo įrašų žiūrėjimui, tačiau daugiau nei 70 proc. 25–55 metų mūsų tautiečių daro lygiai tą patį. Tai reiškia, kad net ir vyresnio amžiaus žmonės atranda skaitmeninius vaizdo įrašų kanalus, iš jų ir „YouTube“, kuriuos labai aktyviai naudoja. Kalbant apie užsienio statistiką, M. Leknicko duomenimis, 1 iš 8 vaikų iki 4 m. amžiaus „YouTube“ kanale praleidžia vidutiniškai valandą vienu prisėdimu.

Situacija šiandien

 

Daugelis turbūt jau pastebėjo, kad televizijos video turinys ateina ir į socialinius tinklus. Feisbuke atsiranda populiariausių Lietuvoje televizijos kanalų programų anonsai, laidų ištraukos.

 

Portalai taip pat nesnaudžia ir sėkmingai keliasi į tą patį „YouTube“, kuria savo kanalus, kuriuos aktyviai pildo. Atkreipus dėmesį į „YouTube“ siūlomus pasižiūrėti vaizdo įrašus, vieni populiariausių yra DELFI TV kanalas ir jo laida „Nepatogūs klausimai su Radistais“, kur galima išvysti mums visiems jau šimtus kartų matytus, bet vis dar labai aktualius asmenis atviruose pokalbiuose.

 

Kitas, kiek labiau nišinis, pavyzdys yra nuomonės formuotojas Orijus Gasanovas, kurio keliones dažniausiai stebime instagrame ir skaitome jo straipsnius DELFI portale. Šiandien jo projektas „Orijaus kelionės“ yra sėkmingai perkeltas į „YouTube“. Nors visos laidos trunka maždaug po pusvalandį, auditorija negaili savo laiko ir vis tiek aktyviai jas žiūri.

 

Užsienyje taip pat galima rasti įdomių transformacijų pavyzdžių. Štai – Marques Brownlee, karjerą pradėjęs 2009 m. filmuodamas įvairios technikos apžvalgas, praėjus daugiau nei dešimčiai metų turi virš 10 mln. prenumeratorių ir savo vaizdo įrašus filmuoja kameromis, vertomis daugiau nei 10 tūkst. dolerių.

Naujos turinio formos

 

Tinklalaidė „Bačiulis ir Ramanauskas“ turi virš 4,5 tūkst. sekėjų rėmimo platformoje „Patreon“ – ir tai yra daugiau nei „Laisvės TV“. Šie vyrai kuria „podcast’ą“, kurio žmonės dažniausiai klausosi audio formatu, bet jo „tyzerius“ talpina į „YouTube“ kanalą, kur turi daugiau nei 7 tūkst. prenumeratorių. Auditorija ten renkasi padiskutuoti ir t.t.

 

Dar vienas iš pavyzdžių – projektas „Kitokie pasikalbėjimai“, kurį M. Leknickas pavadino „dinozauriniu“, nes tai buvo pirmasis toks lietuviškas projektas, sėkmingai žengęs į „YouTube“. Šiuo metu projektas jau yra surinkęs daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių. „Laidose dalyvauja tie patys asmenys kaip „Radistuose“, bet vis tiek visi žiūri“, – kiek ironišku tonu kalba skaitmeninės agentūros vadovas.

 

Potencialus virusinis turinys (angl. viral)

 

Anot M. Leknicko, video turi didžiausią tikimybę tapti virusu (angl. viral). Daugiau nei 92 proc. mobiliųjų vartotojų yra linkę dalintis tokiu turiniu. Dažniausiai video įrašai yra žiūrimi per mobiliuosius įrenginius. Žmonės pratę tai daryti be garso, todėl kuriant juos socialiniams tinklams, verta pagalvoti apie subtitrus.

 

M. Leknickas šioje vietoje palyginimui pateikė Lietuvos ir Ukrainos prezidentų šventinių sveikinimų vaizdo įrašus.

 

LR Prezidento G. Nausėdos įrašas buvo be subtitrų, su išjungta komentarų funkcija ir be galimybės reaguoti. O štai Ukrainos prezidento V. Zelenskio video turėjo subtitrus, galimybę komentuoti, spausti like ir dislike, ir tapo internetiniu virusu. M. Leknicko nuomone, „šis vaizdo įrašas buvo didesnis meno kūrinys nei daugelis lietuviškų filmų“.

 

Vaizdo turinys socialiniuose tinkluose

 

Jau 2018-aisiais, „Animoto“ tyrimų duomenimis, vaizdo įrašai buvo mėgstamiausia turinio forma socialiniuose tinkluose. Anksčiau instagrame nebuvo video galimybės, vyravo vien nuotraukos, tačiau vartotojų poreikis išprovokavo IGTV atsiradimą, kur galima kelti ilgesnius nei minutės trukmės vaizdo įrašus.

 

Nors „LinkedIn“ nuomonės formuotojų nelabai yra, tačiau šią platformą M. Leknickas pataria išnaudoti keliant vlogus marketingo ar panašiomis temomis.

 

„G2 Crowd“ duomenimis, socialinėse medijose vaizdo turinys generuoja 1200 proc. daugiau pasidalinimų nei tekstai ir vizualai kartu sudėjus. „Jei atmestume dar dingusių žmonių nuotraukas, kuriomis žmonės ypač mėgsta dalintis, tas skaičius išaugtų dar labiau“, – kiek ironišku tonu kalba pranešėjas.

 

Kartais užtenka labai nedaug pastangų ir įdirbio, norint sukurti vaizdo įrašą, patrauksiantį gerokai daugiau dėmesio nei statinis paveikslėlis. M. Leknickas teigia, kad pakanka vos truputį ką nors jame pajudinti, kad ir mažą detalę, ir jo sėkmė jau gali būti beveik garantuota.

 

 

Kaip vieną iš sėkmingų savo agentūros kurtų instagramo pavyzdžių Mantvydas išskiria instagramo istorijų seriją, kur vartotojas turėjo vis spausti ant skirtingų istorijų, kol pabaigoje pasirodė „Borjomi“ skardinė. Statistika, anot jo, rodo, kad vartotojas instagramo istorijose yra linkęs ilgesnius vaizdo įrašus peržiūrėti iki galo, todėl siūlo pagalvoti apie tęstinumą turinčių video talpinimą Stories erdvėje.

 

Taip pat vyras pastebi iš savo patirties, kad video reklamuoti socialiniuose tinkluose yra pigiau nei statines žinutes.

 

„Hubspot“ duomenimis, maždag 70 proc. žmonių sako, kad sužinoti apie produktą mieliau rinktųsi būtent video formatu nei bet kokiu kitu būdu.

 

Publikuojama „M360“