Diskriminuojanti reklama – pigus triukas pritraukti klientus?
Data: 2014 m. lapkričio 11 d.
Lietuvos visuomenė jau turi drąsos keisti vyraujančius socialinius stereotipus, kalbėti apie tai viešai, bet jei tie patys stereotipai griaunami pasitelkus tiesioginę reklamą, jos kūrėjai sulaukia padidinto kontroliuojančių institucijų dėmesio, dažnai pasibaigiančio teismuose. Specialistų teigimu, tokio nesusikalbėjimo būtų galima išvengti ir jei reklamą reglamentuojančiuose teisiniuose dokumentuose būtų aiškiau formuluojamos sąvokos. Pavyzdžiui, Lygių galimybių įstatyme nurodyta, kad reklamoje draudžiama išreikšti pažeminimą, paniekinimą, bet neapibrėžiama, kas konkrečiai yra pažeminimas ir paniekinimas. Dėl tokių neaiškumų, kai sąvokas galima įvairiai interpretuoti, kyla konfliktai, o žiniasklaidoje ar prekių ženklų reklamose matomas stereotipų bei diskriminacijos atvaizdavimas sunkiai įvertinamas teisiškai.
„Kova su diskriminacija – mentaliteto keitimo klausimas. O tai labai ilgas ir komplikuotas procesas. Tačiau prekių ženklų komunikaciją kuriančios įmonės turi atsižvelgti ne tik į pokyčius rinkoje, bet ir žmonių sąmonėje“, – sako kitą savaitę vyksiančios konferencijos „LiMA Day Vilnius‘2014“ pranešėjas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava.
