LiMA žiniasklaidoje

Kaip į Lietuvos verslą ateina tvarumo iniciatyvos ir standartai? Kokią įtaką tvarumas daro įmonių veiklos strategijoms ir rinkodaros sprendimams? Kada tvarumo sprendimai atsiperka ir kaip prie gali prisidėti marketingo profesionalai? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus neseniai ieškojo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) nariai, susirinkę į renginį „CMO ir tvarumas: vertė, reguliavimas ir sėkmės istorijos“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 

Kokius impulsus skleidžia ESG?

 

Vienas iš renginio iniciatorių, komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ tvarumo praktikos vadovas Tomas Digaitis renginio pradžioje atkreipė dėmesį, kad organizacijos skirtingai suvokia ir vertina tvarumą. Vis dėlto bendrovių praktika, rinkos prižiūrėtojų rekomendacijos bei nauji teisės aktai šiuo metu klostosi aplink ESG (angl. Environmental, Social and Governance) apibrėžimą.

 

„Tvarumo iniciatyvas organizacijos vadindavo skirtingai – korporatyvinė socialinė atsakomybė, tvarumas, žalumas, darnumas. Todėl labai naudingas yra šis trijų raidžių trumpinys, padedantis apibrėžti organizacijos poveikius, įvertinti ir pasirinkti kryptį, kaip verslas gali tapti tvariu. Kai būdamas visuomenės dalimi verslas analizuoja aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės, valdysenos sritis ir priima strateginius sprendimus, tada jis pats valdo savo poveikius“, – sakė T. Digaitis, akcentuodamas, kad poveikiai gali būti labai tiksliai nustatomi ir apskaičiuojami.

 

Pavyzdžiui, didžiosios įmonės jau yra išmokusios gan tiksliai matuoti CO2e emisijas visoje vertės grandinėje pagal tris apimtis (angl. scope) ir taip nagrinėti savo poveikį aplinkos apsaugos srityje. Atitinkamai, diskutuojant apie socialinę atsakomybę su įmonių atstovais, T. Digaičiui teko atkreipti dėmesį, kad tai nėra vien tik organizacijos skiriamų paramų portfelis. Derėtų įvertinti, kaip organizacija rūpinasi darbuotojų sveikata ir saugumu, kaip kuria santykius su bendruomenėmis, įvairovės, sąžiningo atlygio ir kt. aspektus. Pokalbių metu galima atrasti naujų galimybių ir perspektyvų.

 

„Valdysena klientams irgi sukelia nemažai klausimų, nes tarsi manoma, kad ESG praktikos siūlo tobulą formulę ar sistemą. Tačiau, vėlgi, kiekvienos įmonės situacija yra skirtinga. Analizuojant valdyseną atsiskleidžia organizacijos unikalumas, istorija, tradicijos, kultūra. Bet tam tikri valdysenos modeliai ir jų elementai egzistuoja kiekvienoje įmonėje. Atskirų elementų ir jų visumos analizė padeda nustatyti sistemos privalumus ir trūkumus“, – teigia T. Digaitis.

 

Pasak jo, marketingo bendruomenė viena pirmųjų susidūrė su tvarumo tema savo kasdienėje veikloje, visų pirma, ekomanipuliavimo kontekste. Tiesa, pasak jo, tai nereiškia, jog rinkai negalima pasiūlyti, vadinamųjų, žaliųjų produktų ar paslaugų. Tik privalu pasidaryti namų darbus ir įsitikinti, kad žalios spalvos etiketė nemeluoja.

 

„Pabaigai, norėčiau atkreipti dėmesį, jog tvarumo temoje verta kalbėti ne tik apie neigiamus, bet ir teigiamus poveikius visose trijose srityse. Tik juos reikia įvertinti, pamatuoti, palyginti. Ir nesustoti tobulėti – ESG tema yra nuolatinis ciklas. Tvarumo strategijas galime rašyti, kad ir 2050-iesiems, tik nepamirškime jų kasmet atnaujinti – pasaulis juk keičiasi“, – kalbėjo „Fabula Rud Pedersen Group“ tvarumo praktikos vadovas T. Digaitis.

 

Bendrovės sėkmingai kaupia tvarumo patirtį

 

Pradėti veikti tvarumo srityse, anot T. Digaičio, yra paprasta – tereikia pajudėti. O žengus pirmuosius žingsnius netrukus atsiranda ir pagreitis – atsiveria nišos, kuriose organizacija ir jos nariai gali nuolat tobulėti ir didinti savo tvarumo indėlį.

 

LiMA renginyje savo patirtimi ir pavyzdžiais, kaip organizacija gali įsibėgėti skirtingose tvarumo srityse, dalijosi „Delfi“ administracijos vadovė Sandra Meškauskaitė-Stepšienė, natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ gamyklos vadovas Justinas Kirbutas, telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kokybės, procesų, darbuotojų saugos ir aplinkosaugos komandos vadovė Aurelija Žėkienė.

 

Vertindamas „Neptūno“ gamyklos pažangą tvarumo srityje, J. Kirbutas pastebėjo, kad vertingiausias projektų rezultatas yra stiprūs ryšiai su bendruomenėmis ir aktyvus suinteresuotųjų šalių įsitraukimas.

 

Anot J. Kirbuto, šiandien kiekviena šalis džiaugiasi bendradarbiavimo galimybėmis, taip pat – aktyviai perima ir plėtoja įvairias iniciatyvas, ima pačios kurti ir kviesti, vystosi abipusis ryšys, auga žmonių bei organizacijų-partnerių iniciatyvumas, sumažėja formalumų. „Įsitraukimas ir entuziazmas leidžia mums įgyvendinti viziją, kad „Neptūnas“, vanduo ir Varėna kartu kurtų bendrą labai aiškią asociaciją – švaraus ir tyro vandens simbolį. Kad Varėna žmonių mintyse būtų gero vandens miestas“, – kalbėjo J. Kirbutas, sutikdamas, kad ESG sprendimai organizacijai padiktuoja svarbius tikslus. Šie tikslai yra visiškai suderinti su visos „The Coca-Cola Company“ politika, atliepia tokius ateities įsipareigojimus kaip „Tvarumo Misija 2025“ ar „Pasaulio be atliekų“ sistemos strategiją. 

 

„Puikiai suprantame, kad esame didelės šeimos nariai ir galime gauti daug vertingos praktikos, patarimų, pamokų. Tai mus įpareigoja ir kadangi žinome, kad kiekvienas pokytis priklauso nuo mūsų pačių, kartu stengiamės prisiimti papildomus įsipareigojimus ir įveikti ekstrą mylią. Svarbiausia, kad tai mums patinka. Tvarumą kuriame ir puoselėjame įvairiais būdais, nes tokia yra mūsų pasaulėžiūra ir vertybės – dirbame ne dėl diplomų ar medalių“, – dalijosi J. Kirbutas, LiMA renginio dalyviams vardindamas daugybę savo organizacijos veiklų: nuo edukacinių ekskursijų gamykloje iki vandens upių įžuvinimo, kraujo donorystės ir kasmet „Neptūno“ iniciatyva rengiamos suinteresuotųjų šalių diskusijos.

 

ES nepraranda ryžto – būti žalesniais privers direktyva

 

„Telia“ kokybės, procesų, darbuotojų saugos ir aplinkosaugos komandos vadovė A. Žėkienė atkreipė dėmesį, kad Žaliąjį kursą pasirinkusi Europos Sąjunga siekia, kad Europa iki 2050 metų taptų klimatui neutraliu žemynu. Atitinkamai, iškeltas tarpinis tikslas iki 2030 metų sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį bent 55 proc. Kad pasiektų savo išsikeltus tikslus, Bendrija parengė teisės aktų paketą, vadinamą 55 % tikslo priemonių rinkiniu. Jį sudaro keletas pagrindinių reglamentų ir direktyvų ir iš jų besiskaidančių smulkesnių.

 

Tuo pačiu verslas turės prisitaikyti prie tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Social Responsibility Directive – CSRD) reikalavimų, kurie apims visas ESG sritis. Ši direktyva paveiks apie 50 tūkst. ES įmonių, pirmiausiai, jau kitais metais, bus įpareigotos tos įmonės, kurios anksčiau laikėsi kitos NFRD (Non-Financial Reporting Directive - NFRD) direktyvos reikalavimų.

 

Tvarumo tendencijos stiprėja, o žaliosios investicijos atsiperka

 

Siekiant ilgalaikių aplinkosaugos tikslų ir norint reikšmingai prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo, įmonėms būtina įtraukti partnerius, tiekėjus ir rangovus. „Telia“ siekia ilgainiui CO2 emisijas sumažinti visoje vertės grandinėje, taip pat bendrovė yra iškėlusi tikslą iki 2025 metų pasiekti, kad 84 proc. jos atliekų būtų pernaudojamos arba perdirbamos.

 

Kad CSRD reikalavimai biržose listinguojamas bendroves pasieks greičiau, nurodė ir „Delfi“ administracijos vadovė Sandra Meškauskaitė-Stepšienė. „Tačiau mums yra lengviau, nes finansų skyrius jau seniai renka ir analizuoja reikiamus duomenis“, – pastebėjo „Ekspress Grupp“ priklausančios įmonės administracijos vadovė.

 

Anot S. Meškauskaitės-Stepšienės, dalį ESG prievolių organizacija įgyvendina tarsi savaime atlikdama žiniasklaidos misiją – tarnauti demokratijai. Būtent misija, pasak pranešėjos, užduoda toną ir atitinkama kryptimi augina organizaciją. Žiniasklaidos priemonės galimybė kurti ir publikuoti turinį leido patiems tyrinėti ir geriau suprasti ESG temas, vystyti tvarumo projektus ir puoselėti idėjų lyderystę. „Tvarumo aspektu mes norime būti lyderiai ir rodyti pavyzdį kitiems“, – pripažino S. Meškauskaitė-Stepšienė.

 

Verslo lyderystė tvarumo srityje yra sveikintina, mano Daiva Dėdinienė, Lietuvos banko kapitalo rinkos priežiūros skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už biržinių bendrovių pateikiamos informacijos teisingumo priežiūrą. Ne vienerius metus dalyvaujanti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) darbo grupėse, susijusiose su finansinės ir nefinansinės informacijos atskaitomybe, D. Dėdinienė tikino pastebinti pažangos tendencijas tvarumo srityje ir tai, kad vis daugiau verslų teikia ne finansines ataskaitas, domisi Lietuvos banko ekspertų rekomendacijomis ir apžvalgomis. Be to, verslas ima pastebėti ir suprasti, kad didesnės nuosavos investicijos į tvarumą atneša didesnę finansinę grąžą, palankesnes finansavimo sąlygas, patrauklumą investuotojams ir kt. Ir labai svarbu, ne tik vykdyti tvarią veiklą, bet ir tinkamai ją atskleisti.

 

Lietuvos marketingo asociacijos organizuotas renginys buvo Sertifikuotų marketingo profesionalų (SMP) klubo dalis. Daugiau informacijos apie SMP pripažinimo sistemą galite rasti čia.

Skaitykite daugiau čia