Naujienos

Olimpinė simbolika yra vienas iš labiausiai atpažįstamų prekių ženklų visame pasaulyje. Tarptautinės bendrovės moka milžiniškas sumas, kad patektų į išskirtinį oficialių rėmėjų klubą. Tačiau yra daugybė griežtų reikalavimų ir net draudimų, kurių privalu laikytis. Taigi kuo išskirtinė yra šio prekių ženklo apsauga ir kodėl ne kiekvienas gali naudoti olimpinę simboliką?

 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su advokatų kontora „Glimstedt“ pristato straipsnių ciklą, kuriame komentuojamos unikalios olimpinių žaidynių taisyklės ir apribojimai naudojant olimpinę nuosavybę. Šie klausimai ypač aktualūs artėjant 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.

 

Kas yra olimpinė nuosavybė?

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniojo teisininko Ovidijaus Speičio teigimu, visa olimpinė simbolika sudaro vadinamąją olimpinę nuosavybę.

 

„Olimpine nuosavybe laikytini olimpinis simbolis (žiedai), vėliava, devizas („Greičiau, aukščiau, stipriau“, lot. Citius – Altius – Fortius), pavadinimai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės ir olimpiados žaidynės, įskaitant jų vertimus į kitas kalbas, ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas“, – teigia jis.

 

Visos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su olimpine nuosavybe, išimtinai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) ir yra jo kontroliuojamos. Šios teisės apima olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ar reklamos tikslais.

 

Siekdamas olimpinės nuosavybės apsaugos, TOK tiek tarptautiniu, tiek įvairių šalių nacionaliniais lygmenimis yra įregistravęs su olimpiniais žymenimis susijusius prekių ženklus, pavyzdžiui, „Olympic“, „Olympic games“, „Games of the Olympiad“, „Olympiad“, „The Olympics“, „Olympian“.

 

Savo ruožtu žinomiausio – olimpinių žiedų – simbolio apsaugai yra skirta net atskira tarptautinė sutartis, vadinama Nairobio sutartimi, ji ratifikuota ir Lietuvoje. Šią sutartį pasirašiusios valstybės turi atsisakyti kaip prekių ženklus registruoti bet kokius trečiųjų asmenų žymenis, kurie primena olimpinius žiedus.

 

„Ne olimpiniai partneriai negali naudoti olimpinių žiedų jokiu formatu – nei vienų atskirai, nei kartu su NOK logotipais, kalbant apie Lietuvą – LTeam ar LTOK logotipais. Jeigu reklamoje yra olimpietis, jis negali būti minimas kaip „olimpietis Jonas Jonaitis“. Taip pat ir kampanijų pavadinimuose negalimas žodžių olimpinis ar olimpiada ir pan. vartojimas. Trumpai sakant, neturi būti jokios asociacijos su olimpine simbolika“, – pavyzdžiais dalijasi Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė.

 

Plačiau skaitykite čia.