<

Naujienos

 

Kaip sukurti internetinę svetainę, kuri įtiks klientams: 5 praktiniai patarimai

Data: 2019 m. rugpjūčio 27 d.

Orientacija į mobiliuosius įrenginius

 

Prisijungimai prie interneto per mobiliuosius įrenginius auga labai sparčiai: šiandien beveik 50 proc. interneto srauto sudaro per juos prisijungę lankytojai. Dėl šios priežasties įprastą logiką – sukurti kompiuteriams patogiausią internetinę svetainę, kuri prisitaiko prie išmaniųjų telefonų – verta apversti aukštyn kojomis.

 

Šią strategiją išbandė bankas „Bigbank“, jau kelerius metus nebeturintis fizinių padalinių ir konkurencinėje kovoje pasikliaujantis internetinės svetainės pranašumu.

 

„Užpernai iš mobiliųjų gaudavome apie 40 proc. paskolų paraiškų, pernai skaičius pakilo iki maždaug 50 proc., o šiemet svyruoja apie 60–70 proc. Paslaugą perkant telefonu dar svarbesniu tampa kelias iki galutinio produkto, todėl naują paskolos paraišką testavome pasitelkdami tiek išorės UX profesionalų, tiek darbuotojų ir klientų pagalbą – tai leido pastebėti net smulkiausias kliūtis. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad vartotojas „nuvažiavo“ į puslapio apačią, tuomet į viršų ir vėl į apačią, galima daryti išvadą, kad jis kažko neranda ir tuomet, tikėtina, išeis iš svetainės“, – teigia „Bigbank“ marketingo skyriaus vadovas Paulius Stasiulis.

 

Specialistas pastebi, kad minimoje situacijoje kritiškai svarbiu tampa svetainės užkrovimo greitis.

Remiantis „Google“ duomenimis, naudojant 3 G ryšį, svetainė turėtų visiškai užsikrauti per daugiausiai 5 sekundes, tačiau to nepasiekia net 85 proc. internetinių svetainių. Be to, svetainės dažnai neturi indikatorių, pagal kuriuos lankytojas galėtų spręsti, kiek jam liko laukti, kol galės kokybiškai naršyti po svetainę – o būtent neaiškus, lėtas užkrovimo greitis, pasak dar 2015 metais „Google“ atlikto tyrimo, labiausiai erzina net 46 proc. mobiliaisiais internete naršančių vartotojų.

 

„Google yra parengusi nemažai rekomendacijų – greitesniam svetainės užkrovimui. Pirma – paveikslėliai neturėtų viršyti 500 kb, idealiausiai – jei būtų mažesni nei 150 kb (sumažinti juos galima naudojant tokius formatus, kaip JPEG 2000, JPED XR ar per tokius kompresijos įrankius, kaip tinypng.com; antra – geriausia atsisakyti įmantrių šriftų, kurie taip pat prailgina krovimo greitį, ir rinktis standartinius šriftus, kaip, pavyzdžiui, „Arial“; trečia – galima naudoti „Lazy-loading“ sprendimą, leidžiantį užkrauti tik ekrane matomą vaizdą, o ne visos svetainės informaciją iš karto“, – įžvalgomis dalijasi P. Stasiulis.

 

Neapkraunamas regos laukas

 

Viena dažniausiai pasitaikančių internetinių svetainių klaidų – noras atakuoti vartotoją savo pasiūla ir plačiu asortimentu. Visgi, užėjęs į svetainę, žmogus to visai nenori. Priešingai, kuo daugiau informacijos jam vienu ypu pateiksite, tuo mažesnė tikimybė, kad jis su ja susipažins.

 

Įvairios analizės atkreipia dėmesį, kad vien baltos / tuščios erdvės internetiniame puslapyje padidinimas padidina vartotojo susitelkimą. Baltas ir / ar tuščias fonas priverčia labiau sukaupti dėmesį į tuos kelis sakinius ir / ar elementus, kurie jame išryškinti.

 

„Užėjus į mūsų svetainę, vartotoją pasitinka labai aiškūs, paprasti informacijos blokai. O paspaudus „pildyti paraišką“, nereikalingų detalių dar labiau sumažėja. Be to, vartotojui pildant paskolos paraišką, rodomi „progress bar‘ai“, padidėjantys užpildžius kiekvieną laukelį, o puslapio dešinėje atvaizduojamas žingsnio, kuriame šiuo metu yra vartotojas, numeris. Taip jis tiksliai žino, kiek užtruks procesas“, – pasakoja P. Stasiulis.

Tiesa, specialistas atkreipia dėmesį, kad teksto apdorojimas ir jo kiekio sumažinimas – sudėtingas sprendimas: radikaliai sumažinus tekstą, pasidaro sunkiau pritaikyti puslapį SEO (ang. Search Engine Optimization). Svarbu rasti pusiausvyrą ir sukurti trumpus, aiškius tekstus, kurie nesumažintų matomumo paieškos sistemose.

 

CTA, kuriuos norisi spausti

 

 Kvietimai veikti (angl. call to action, CTA) – galimybė vartotojui sklandžiai pereiti iš informacijos vartojimo į aktyvų veikimą. Į vartotoją orientuota svetainė ne tik nuolat pateiks šiuos kvietimus sklandžiai ir neįkyriai, tačiau ir psichologiškai stumtels „sužinoti daugiau“.

 

Dėl šios priežasties svetainėje tokie mygtukai, kaip „užsisakyti“ ar „palikti teigiamą atsiliepimą“, yra ryškūs, pozityvių spalvų, o, pavyzdžiui, „išeiti“ – pilkas, nykus. Spalvos mus veikia psichologiškai: mėlynus, žalius ar geltonus pasirinkimus natūraliai norime spausti labiau – kartais skirtumas, pakeitus spalvas, gali išaugti iki 20 procentų. O surasti svetainę, kurioje CTA yra juodi ar rudi, būtų sudėtinga: šios spalvos skatina pasyvumą ar net neigiamą reakciją.

 

„Bigbank“ svetainėje, paskolos būsto renovacijai puslapyje, pritaikyti ryškių spalvų (mėtinės, geltonos ir mėlynos) pasirinkimai leido 62–74 proc. (priklausomai nuo spalvos) padidinti konversijos rodiklį“, – patirtimi dalijasi P. Stasiulis.


Marketingo specialisto teigimu, atidžiai parinkti reikėtų ne tik CTA, bet ir kitų svetainės mygtukų dizainą. Pavyzdžiui, jeigu mygtukuose naudojamos ikonos, jos turėtų būti aiškios ir suprantamos vartotojui (puikus pavyzdys – „Spotify“, 2016 metais perėjęs prie „Home“, „Search“ ir „Your Library“ atvaizduojančių ikonų); mygtukų dydis, pasak „Apple“ rekomendacijų, turėtų būti bent 44 px aukščio. Be to, patariama, kad bet koks objektas, kurį galite paspausti svetainėje (naršant per mobiliuosius įrenginius), turėtų būti tarp 7–10 mm aukščio, nepriklausomai nuo ekrano rezoliucijos.

 

Svarbiausią suprasti kliento norus

 

Kaip minėta, siekiant išlaikyti vartotojo dėmesį, patartina naudoti mažus teksto kiekius – jį pasiekti turi konkreti žinutė. Visgi ji negali būti pernelyg bendra, nes tuomet „neužkabins“ dėmesio ir vartotojas išeis. „Nielsen Norman Group“ atliko mokslinį tyrimą, kuriame išnagrinėjo 200 tūkst. internetinių svetainių ir po 10 tūkst. vizitų kiekvienoje iš jų. Tyrimas parodė, kad jei žmogus per pirmąsias 10 sekundžių svetainės pasiūla nesusidomėjo, beveik neįmanoma, kad čia jis praleistų kelias minutes.

„Įvertinę darytų tyrimų rezultatus, išsigryninome, kad mūsų klientams du svarbiausi aspektai, renkantis paskolos teikėją, yra „palūkanos“ ir „mėnesinės įmokos“. Vadinasi, atėjus į svetainę, jie kaip įmanoma greičiau turi pamatyti šias sąlygas. Be to, pagal apsilankymų eigą žinome, kad daugiau nei pusė vartotojų užsuka tik pasižvalgyti ir sužinoti mūsų pasiūlymų, todėl greitas sąlygų pateikimas svarbus ir kuriant impulsą grįžti“, – sako „Bigbank“ marketingo skyriaus vadovas.

 

Skirtingų svetainės versijų testavimas

 

 Bankas „Bigbank“ vadovaujasi „Google“ gerosiomis praktikomis dėl vartotojų srauto paskirstymo siunčiant juos į skirtingas to paties puslapio versijas (A / B testavimu). Tai leidžia įvairius pakeitimus testuoti platesniame vartotojų rate ir išbandyti idėjas, prieš pristatant jas visai auditorijai. Dar vienas svarbus tokių testų privalumas – įtakos jiems nedaro šalutiniai reiškiniai. Testavimą atliekant tradiciniu būdu, kai viena puslapio versija paleidžiama, tarkime, vieną savaitę, kita – kitą, rezultatai gali būti neobjektyvūs, nulemti kad ir skirtingų savaičių vartotojų nuotaikos, finansų planavimo ir kt. 

 

„Testuodami CTA pastebėjome, kad tam tikroms funkcijoms tinka vienos spalvos ir visiškai netinka kitos – atsižvelgiant į tai parinkome spalvinius sprendimus ir vartotojų įsitraukimas gerokai šoktelėjo. Tuo pačiu keliu atmetėme ir, rodos, praktiškas idėjas, kurios vartotojams visiškai nepatiko. Taip, pagal bandymus su 10–20 proc. realaus vartotojų srauto, patobulinome didžiąją dalį svetainės“, – apibendrina P. Stasiulis.

 

Visą straipsnį rasite čia.