<

LiMA žiniasklaidoje

 

Įvardijo, kiek uždirba rinkodaros specialistai: viena sritis vadovams žada iki 15tūkst. eurų

Data: 2019 m. rugsėjo 16 d.

„Jei kalbame apie tai, ko rinkai reikia labiausiai ir už ką moka daugiausiai, tai klasikinis marketingas plius skaitmena“, – sako „Master Class Lietuva“ vadovaujanti partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė. Asmeninės ženklodaros ekspertė Dominyka Venciūtė priduria, kad rinkodaros specialistai, išmanantys socialinius tinklus ir skaitmeninį marketingą, randa darbą ir uždirba daugiau. Be to, labiausiai marketingo vadovu apsimoka būti farmacijos srityje – jiems žadamas nuo 10 iki 15 tūkst. eurų atlyginimas.

 

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotame renginyje „Karjera Marketinge“ buvo aptariami šios profesijos iššūkiai, galimybės, pristatomas tarptautinis LiMA marketingo sertifikavimas, o diskusijoje „Nuo ko priklauso marketingisto atlyginimas?“ rinkodaros specialistai Gintautas Kučas, Dominyka Venciūtė, Laura Duksaitė-Iškauskienė, Mantas Matukaitis ir pokalbio moderatorius Giedrius Juozapavičius šnekėjo ne tik apie atlyginimus, bet ir marketingo padėtį šiandien, jo vaidmenį ir transformacijas.

 

Verslui svarbūs dalykai – inovacijos ir marketingas

 

„GConsulting“ įkūrėjas ir vadovas, autorinės laidos „Rinkodaros guru“ vedėjas G. Juozapavičius diskusiją pradėjo klausdamas, kas keičiasi marketingo rinkoje, kaip suvokiama rinkodarininko profesija, vertybės ir kur link viskas juda?

 

„Kas yra marketingas šiandien, Gintautai? Kaip turi būti suvokiamas, o kaip yra realybėje? Kokia yra transformacija?“ – kreipėsi jis.

 

„Prieš 70 metų Peteris Drukeris sakė, kad verslui svarbūs du dalykai – inovacijos ir marketingas. Prabėgus tiek laiko, žinoma, Lietuvoje turime kitą istoriją, tačiau ir mūsų šalies, ir pasaulio mastu marketingas, mano suvokimu, yra šiek tiek nuvertinamas, tai ypač pastebima Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje. Galima ilgai diskutuoti apie priežastis, bet pavyzdžiai rodo, kaip marketingistai (CMO) prisideda prie verslo rezultatų. Mano buvimas LiMA bendruomenėje ir už jos ribų sudaro įspūdį, kad kuo mažesnė įmonė, tuo sunkiau su rinkodaros suvokimu, nes jis suprantamas kaip taktiniai veiksmai ar atsakomybės.

 

Marketingo vadovui patikimos operacinės funkcijos, pamirštama rinkodaros esmė, kad ji yra pagrindinis variklis verslo augime. Mano žinutė ir būtų ta – darbdaviai šiandien neišnaudoja marketingo potencialo. Nes jei patikėtų tokias užduotis marketingo skyriui ar konsultantams, kaip patiki didžiosios įmonės, augtų daugiau, pretenduotų į didesnes rinkos dalis. Jei atsigręžtume 70 metų atgal į tas inovacijos ir marketingą, tikriausiai P. Drukeris turėjo omenyje visumą, kuris suteikia vertę verslui“, – kalba „Ride Mobility“ bendraįkūrėjas, vienas iš LiMA tarptautinio sertifikavimo sistemos kūrėjų G. Kučas.

 

G. Juozapavičius svarsto – galbūt esminė problema yra ta, kad darbdavys neįkinko marketingisto ir nesuvokia, kad jis turi būti vertės ieškotojas ir kalvis.

 

Anot G. Kučo, yra ir gerų darbdavių pavyzdžių, tačiau Lietuvoje neatliktas tyrimas, rodantis, kokios rinkodaros vadovo atsakomybės, kokie jų rezultatai, kokie tikslai keliami.

 

„Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas, „Metų CMO 2019“ M. Matukaitis klausia, kas apskritai atsakingas už įmonės rezultatus? „Pardavimai – dar ne viskas, nors tai pagrindinis pajamų generatorius. Bet yra dar daugiau eilučių, pavyzdžiui, EBIT. Mėgstu kalbėti paprastais žodžiais, marketingas – verslo vystymo funkcija. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, verslas turi vystytis“, – aiškina jis.

 

„Reikėtų akcentuoti, kad dalis Lietuvos marketingistų galvoja, kad rinkodara yra ne tik operacinės funkcijos, komunikacija. Marketingo uždavinys yra verslo vystymas, augimas. Pavyzdys – „Coca Cola“, kuri ne taip seniai marketingo pareigybę pavadino Chief Growth Officer, kad būtų atpažįstama ir aišku“, – pastebi G. Kučas.

 

Rinkai reikia klasikinę rinkodarą ir skaitmeną išmanančių

 

Pokalbio moderatorius G. Juozapavičius, kreipdamasis į vadovų atrankos agentūros „Master Class Lietuva“ vadovaujančią partnerę L. Duksaitę-Iškauskienę, teiraujasi, ar šiandien įmonėms reikia socialinių tinklų marketingistų, ar kitos specializacijos ekspertų.

 

„Jei kalbame apie tai, ko rinkai reikia labiausiai ir už ką moka daugiausiai, tai klasikinis marketingas plius skaitmena. Gamybinės bendrovės turi lygiai tą patį poreikį atliepti visoms marketingo funkcijoms, kurias turėjome per paskutinius 10 metų, kai kas galbūt išnyko, bet atsirado skaitmena, o marketingo vadovai turėjo užaugti. Jaučiamas didesnis skaitmeninio marketingo ekspertų poreikis, bet jie negali padaryti karjeros, jei neturi kitokių žinių.

 

Tačiau marketingo vadovas turi turėti suvokimą, kas yra skaitmena. Turime darbdavių, kurie naudojasi tik skaitmeninio marketingo paslaugomis savo produktams arba paslaugoms parduoti. Jų darbo užmokestis gali būti panašus į klasikinio marketingo atstovų, tuomet jų konkurencingumas pasidaro realus globalioje rinkoje. Mūsų marketingo vadovai nėra konkurencingi globalioje rinkoje, kai kalbame apie visą pasaulį. Skaitmeninio marketingo atstovai yra konkurencingi“, – dėsto L. Duksaitė-Iškauskienė.

 

„O Lietuvos ne skaitmeninio marketingo vadovai yra nekonkurencingi dėl kompetencijų, patirčių – kokios nekonkurencingumo priežastys?“ – domisi G. Juozapavičius.

 

Pasak ekspertės, šalyje trūksta prekės ženklų, į kuriuos žiūrėdami užsienio samdytojai sakytų, kad nori įdarbinti šį žmogų dėl to, ką jis padarė: „Mes per maži savo rinkoje, per mažai inovacijų. Bet galime pasidžiaugti skaitmeninio marketingo pasiekimais arba tomis bendrovėmis, kurios matosi pasaulyje dėl skaitmeninio marketingo pardavimų.“

 

Socialiniai tinklai, asmeninis prekės ženklas ir skaitmeninis marketingas

 

Asmeninės ženklodaros ir marketingo konsultacijų projekto „Persona Cognita“ įkūrėja ir konsultantė, sertifikuota LiMA B marketingo vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vadybos ir analitikos programos direktorė ir dėstytoja D. Venciūtė tikina, kad dauguma vis dar įsivaizduoja, kad rinkodara yra tas pats, kaip reklama ar socialiniai tinklai, nesuvokia klasikinės pusės.

 

„Kita vertus, norėčiau pasidžiaugti – studentų pirmos paskaitos metu visada klausiu, kas yra marketingas. Daug kas tai siedavo su reklama ar pardavimais, bet šiemet atsirado klientai ir kita. Arba jie daugiau guglina, arba daugiau skaito, arba tampa protingesni. Tikiu, kad nauja karta rinkodarą supras kaip kompleksiškesnį dalyką“, – dalijasi ji.

 

Be to, priduria D. Venciūtė, tie rinkodaros specialistai, kurie išmano socialinius tinklus ir skaitmeninį marketingą, randa darbą ir uždirba daugiau.

 

„Tie, kurie supranta, kaip veikia socialiniai tinklai, gali labai gerai komunikuoti. Ne tik iš įmonės perspektyvos, bet ir savo asmeninės pusės. Įgūdžiai yra dvejopi – techninės žinios ir asmeniniai copywriting (liet. reklamos tekstų kūrėjas) gebėjimai. Tie, kurie išmano, turi galimybę daugiau uždirbti, gauti geresnius darbus, o jei dirba „ant savęs“, gauti daugiau klientų“, – sako ekspertė.

 

„Volfas Engelman“ rinkodaros vadovas M. Matukaitis antrina: „Tie, kurie gerai išmano skaitmeną, socialinius tinklus, jiems per didelė prabanga parduoti save vienam darbdaviui. Jie gali sėkmingai save realizuoti su keliais darbdaviais.“

 

„GConsulting“ įkūrėjas ir vadovas G. Juozapavičius domisi, ar, kalbant apie ateitį, rinkodaros specialistas bus daugelį departamentų jungianti persona.

 

„Nesakyčiau, kad čia ateities klausimas. Tai sena dabartis. Be abejo, rinkodara ir prekyba yra tos funkcijos, kurios generuoja įmonei pajamas. Būtent šios pagrindinės funkcijos ir turi imtis iniciatyvos projektiniuose darbuose. Seniai sakau: „Jeigu niekas nežino, kur kreiptis, visada kreipiasi į marketingo skyrių.“ Tai ir gerai, ir blogai, nes rodo, kad rinkodara yra plačiausia funkcija, aprėpianti daugiausiai“, – pabrėžia M. Matukaitis.

 

Vadovų atrankos agentūros „Master Class Lietuva“ vadovaujanti partnerė L. Duksaitė-Iškauskienė atkreipia dėmesį, kad įmonių vadovų darbo rinkoje labai mažai tų, kurie į šią poziciją atėjo iš marketingo skyriaus.

 

„Tol, kol mes marketingo žmonių nematysime pas klientus, (sako, kad padėjo parduoti, bet nekalba, jog nuėjo pas klientus, pamatė, suprato) marketingo rinka ir nesikeis. O mums reikia, kad patys žmonės sau keltų ambicingesnį uždavinį. Vienintelė karjeros perspektyva – kai darai žymiai daugiau. Tada supranti, ir iš kur klientas atsiranda, ir kaip pardavimą reikia padaryti“, – aiškina ji.

 

M. Matukaičio teigimu, daug marketingistų, tapusių CEO (liet. generalinis direktorius), nėra dar ir todėl, nes ši profesija Lietuvoje tik dabar tampa rimta: „Anksčiau tai buvo siejama su reklama, su kūryba. Tik dabar pradedama suvokti, kad taip nėra. Daugiausiai vadovais tampama iš finansų skyriaus, nes tai rimta funkcija nuo senų senovės.“

 

Geriausia alga – farmacijos srities rinkodaros vadovams

 

Diskusijos moderatorius G. Juozapavičius, apibendrindamas išsakytas mintis, iškėlė svarbiausią klausimą – kiek uždirba marketingo vadovas?

 

„Geriausia uždirbti galima farmacijos sektoriuje, nes jie tikrai moka daugiausiai, bet darbas neįdomus – gausite auksinius antrankius ir niekada negalėsite jo pakeisti. CMO farmacijos sektoriuje – vidurkis – 10–12–15 tūkst. eurų neto. Gamybinės bendrovės vidurkis – 6–8, o mažmena – 5–6 tūkst. eurų neto“, – vardija L. Duksaitė-Iškauskienė.

 

„Mantai, kiek jūs mokate marketingistams?“ – domisi G. Juozapavičius.

 

„Priklauso nuo to, kiek žmogus nori dirbti konkrečioje įmonėje, nes čia veikia įmonės kaip darbdavio suformuotas įvaizdis. Kitas dalykas – kiek esi pasiruošęs imti jaunus žmones ir mokyti pats. Kaune – tas A lygio įmonės marketingo vadybininkas uždirbtų 1,5–2 tūkst eurų. Nežinau kainų Vilniuje“, – tikina jis.

 

Anot „Master Class Lietuva“ vadovaujančios partnerės L. Duksaitės-Iškauskienės, Lietuvoje vis dar vyksta pereinamasis laikotarpis nuo lito prie euro ir nėra nusistovėjusių aiškių darbo užmokesčio rėžių.

 

„Susiduriame su didžiuliais lūkesčiais. Įmonėje turime patirtį, kai porai klientų ieškojome finansų vadovo, o įmonės pačios sau ieškojo analitiko. Darbo užmokesčio lūkesčio skirtumas yra 500 eurai – analitikas ir finansų vadovas. Finansų vadovo darbo užmokesčio lūkestis suprantamas, bet analitiko, kuris turi ketverius metus patirties, keistas. Labai panašią situaciją turime ir marketingo darbo rinkoje. Kai mažiau patirties turinčių žmonių darbo užmokesčio lūkesčius turime didesnius nei marketingo vadovo“, – teigia specialistė.

 

Asmeninės ženklodaros ir marketingo konsultacijų projekto „Persona Cognita“ įkūrėja ir konsultantė D. Venciūtė pažymi, kad kitokia situacija su freelanceriais (liet. laisvai samdomas darbuotojas).

 

„Jei marketingo srities freelanceriai įsitvirtinę rinkoje, jie tikrai uždirba daugiau nei dirbdami įmonėje. Jei jis įsitvirtinęs, turi savo asmens prekės ženklą, rekomendacijų – tai jis ne veltui yra freelanceris. Jis suvokia, kad neverta apsiriboti vienu darbdaviu, o dirbti su ne viena įmone“, – aiškina ji.

 

„Freelanceris – verslininkas. Dėl ko verslininkas visada turi šansą uždirbti daugiau negu samdomas darbuotojas? Nes jis prisiima rizikas. Įmonėje samdomas darbuotojas gauna „skėtį“, – priduria M. Matukaitis.

 

„Apie atlygį ir problematiką galima kalbėti daug, bet turbūt sutiksite su manimi, kad išskirtinumas, kaip Dominyka minėjo, asmeninis prekės ženklas, sertifikavimas yra priemonės, kurios mums pradžioje teoriškai, o po to praktiškai leidžia uždirbti daugiau“, – užbaigia G. Juozapavičius.

 

 

Paruošė M360.