<

Naujienos

 

Kaip grįžta investicijos į socialinę atsakomybę

Data: 2019 m. liepos 22 d.

Lietuvos verslo pasaulyje yra dvi klaidingo mąstymo kryptys, kai pradedama kalba apie socialinę atsakomybę.

 

Jos skamba maždaug taip: „verslas turi galvoti tik apie pelną, o socialinė atsakomybė yra nuostoliai (išlaidos)“ ir „nemandagu kalbėti apie socialinės atsakomybės atsipirkimą, nes tai verslo duoklė bendruomenei, o ne pelningas projektas“.

 

Pirmąją klaidą gimdo neišmanymas, o antrąją – naivus idealizmas.

 

Socialumas nėra filantropija. Nejau manote, kad Vakaruose ir pasaulinėse korporacijose sėdi skaičiuoti nemokantys direktoriai, kurie iš neturėjimo ką veikti ar iš nežinojimo, kur dėti pinigus, taško milijonus beverčiams projektams? Ir tokios pinigais besišvaistančios verslo organizacijos dažniausiai yra pelningos, pelningesnės nei konkurentės.

 

Tad kodėl Lietuvoje yra tiek daug skepsio apie socialiai atsakingą verslą?

 

Verslo socialumo tema pasaulyje yra apaugusi įvairiais terminais, tad dažnai kelia sąmyšį: „corporate social responsibility (CSR), sustainability, corporate citizenship“.

 

Lietuvoje viskas buvo supaprastinta, ir kai sakoma „socialinė atsakomybė“, dažnai turima galvoje „filantropija“. O tai yra klaida.

 

Palikime naujausias teorijas labiau pažengusioms visuomenėms ir verslams, o mūsų temai pakaks paimti klasikinę Carrollo CSR piramidę, kuri parodo, jog filantropija yra tik maža ir paskutinė verslo socialumo stadija. Šios piramidės logika aiški: socialiai atsakingas verslas pirmiausia neprašo valstybės lengvatų ir paramos (ekonominė atsakomybė), moka mokesčius, neduoda kyšių (teisinė atsakomybė), gerbia ir sąžiningai elgiasi su darbuotojais, klientais ir partneriais (etinė atsakomybė). Ir tik po to, kai įgyvendina šias dalis, gali skirti pinigų filantropijai, sodinti medelius ar kitaip prisidėti prie bendruomenės.

 

Žinoma, kad filantropija yra puikus ir skatintinas dalykas, tačiau nevadinkime to socialine atsakomybe.

 

Verslas neturi būti geras

 

Gal atrodys paradoksalu, tačiau pelno siekimas ir socialinė atsakomybė gali puikiai sutarti, jeigu nusiimtume idealizmo akinius ir nebesakytume, kad „verslas turi būti geras“. Ne dėl to, kad toks tikslas būtų kvailas ar žalingas.

 

Toks teiginys išmuša iš vėžių bet kurį logiškai mąstantį verslo vadovą, kuris metų metais kantriai augina verslą, nuožmiai kovoja su konkurentais, bando suvokti klientų poreikius, jiems pataikauti, sulaukia ateinančių ir išeinančių inspekcijų bei kitų valstybės institucijų. Pelningus metus keičia nuostolingi, o nesąžininga konkurencija, kaitaliojami įstatymai ir rinkos neapibrėžtumai kelia stresą, nemigą ir netgi baimę.

 

Ir tokiam žmogui jūs norite pasakyti „būkite geras“? Jis net neleis jums baigti sakinio. Geriau pasakykite „socialinė atsakomybė yra vadybos disciplina, didinanti verslo stabilumą ir / ar kurianti konkurencinį pranašumą“. Ir jam paaiškinkite.

 

Daugiau skaitykite čia