<

LiMA žiniasklaidoje

 

[Delfi.lt] Interneto televizija Lietuvoje: ko galime tikėtis

Data: 2016 m. gegužės 09 d.

Kokia yra interneto televizijos ateitis? Kur yra riba tarp interneto televizijos, ir televizijos, perduodamos internetu? „LOGIN“ konferencijoje vykusioje diskusijoje televizijų ir portalų atstovai dalinosi nuomonėmis, kaip jie mato šią situaciją.

Ar riba tarp televizijos ir interneto dar egzistuoja?

LNK vystymo direktorius Liutauras Elkimavičius įsitikinęs, kad ribos apskritai nėra: „Internetas yra labai susireikšminęs. Tačiau televizijos nuomone, internetas yra tik eilinis techninis perdavimo instrumentas. Savo laiku buvo eteris, kabelis, palydovas, dabar – internetas. Mums svarbiausia – turinys, kurį galima perduoti įvairiais būdais, o internetas – vienas iš jų”.

TV3 generalinės direktorės Lauros Blaževičiūtės nuomone, prieš kelerius metus populiarios kalbos apie televizijos mirtį išsisėmė ir visi įsitikino, kad taip neatsitiks. „Šiandien tiesiog turime naują terminą – internetinė televizija. Niekas nemirė, visi gyvena kartu ir supranta, kad internetui reikia televizijos, o televizijai reikia interneto”, - kalbėjo ji.

DELFI direktoriaus Vytauto Benokraičio nuomone, skirtumas tarp televizinio turinio, įprastai kuriamo televizijos kanalams, ir turinio, orientuoto į televizijos internete vartojimą, visgi yra. „Mes esame išsiryškinę tris esmines kryptis, kas svarbiausia internetinės televizijos žiūrovui. Pirmiausia, gyvas produktas, čia daugiausiai kalbame apie gyvas transliacijas. Antra – aktualus turinys, tai yra naujienų pagilinimas, tiek kalbant apie vietines, tiek apie užsienio naujienas. Trečia – specializuoti projektai. Taip pat labai svarbu nepamiršti multiplatformiškumo”, - sakė jis.

Įtraukti vartotojus nori visi

Nors galimybė įtraukti vartotojus paprastai laikoma vienu didžiausių interneto pranašumų, šiuo keliu siekia eiti ir televizijos. „Mes stengiamės bendrauti su žiūrovais, pateikti jiems turinį, sužinoti, ko jam reikia, kad jam liktų tik atsirinkti”, - sakė L. Elkimavičius.

L.Blaževičiūtė pastebėjo, kad būtent vartotojo įsitraukimas labiausiai skiria šiandienos žiūrovą nuo to, koks jis buvo prieš kelerius metus: „Žiūrovas nebėra toks kantrus, todėl irgi keičiasi mūsų darbo principai. Mes negalime rodyti to, ko žiūrovas nenori žiūrėti. Bet mes labai greitai galime suprasti, kam žiūrovas nesiruošia gaišti savo laiko turėdamas didžiules pasirinkimo galimybes”.

„Esminė žinutė, kurią reikia suvokti, kad vartotojai nori nebe tik žiūrėti turinį, bet įsitraukti patys, išreikšti savo nuomonę ir netgi patys kurti turinį. Kartais pagal peržiūrų skaičių jis gali net aplenkti pačių vietinių turinio kūrėjų – tai labai sėkmingai įgyvendina globalios platformos. Todėl vietiniams žaidėjams, tiek DELFI, tiek LNK ar TV3, labai svarbu suprasti vartotoją ir sukurti jam tokią aplinką, kad jis galėtų įsitraukti. Kitaip sakant, turi vykti komunikacija, o internetas leidžia dar vieną galimybę, tai yra, stebėti, kokį turinį renkasi vartotojai, kiek laiko praleidžia jį žiūrėdami – į tai ir reikia atsižvelgti rengiant turinį. Kitaip sakant, kalbame apie duomenis, kuriuos reikia gauti kuo tikslesnius, apjungiančius visas platformas”, - kalbėjo V. Benokraitis.

Kodėl reklamos pinigai iškeliauja į užsienį?

Diskusiją moderavęs „BPN Lietuva” direktorius, LiMA valdybos pirmininkas Linas Šiautkulis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar trūksta video turinio. Kai kurie prekės ženklai, nematydami kur rodyti savo prekės ženklus, verčiau pasirenka užsienio „youtube” žvaigždes ar populiarius kanalus – taip pinigai, galėję likti Lietuvoje, iškeliauja į užsienį. Kaip galima padauginti turinio ir atgauti reklamos pinigų srautą?

 

Plačiau skaitykite...